Sviacko dvaras

Sviacko dvaras
Vieta	Gardino raj., Baltarusija
Įkurtas	XVIII a.
Rūmų stilius	Klasicizmas, barokas
Bajorų giminės	Valavičiai Humaneckiai
Parkas	34 ha
Pastatų būklė	Apleisti
Savininkas	Nacionalizuotas

Sviacko (Valavičių) dvaras – 1779 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės didikų Valavičių pagal italų architekto Giuseppe de Sacco projektą pastatyti rūmai. Dvaras yra Baltarusijos teritorijoje, Gardino srityje, Sviacke, 5 km nuo Lietuvos ir 2 km nuo Lenkijos sienos, netoli Augustavo kanalo.

Sviacko dvaras – vėlyvojo baroko su klasicizmo elementais rezidencinis pastatas su arklidėmis ir vėliau statyta neogotikine koplyčia. Rūmuose išlikę daug autentiškų detalių: Petro Smuglevičiaus tapytų freskų, krosnių, židinių.

Dvaro teritorija apima 34 ha, iš kurių 12 ha užima peizažinis parkas su penkiais tvenkiniais ir kanalais. Taip pat ansamblio teritorijoje yra išlikę keletas ūkinių pastatų, 1889 m. pastatyta neogotikinė koplyčia.

Architektūra

Rūmų kompleksą sudaro pagrindinis dviejų aukštų pastatas ir su juo pusapskritimėm arkadų pavidalo galerijomis jungiami du šoniniai fligeliai. Pagrindinis rūmų korpusas dengtas mansardiniu stogu, pagrindinio kiemo fasade trys rizalitai – dominuoja rizalitas su keturiomis kolonomis ir trikampiu frontonu pastato centre ir du pastato galuose su pusapskritimiais frontonais, fasade iš parko pusės – penkiabriaunis rizalitas centre. Rūmų anfiladinis išplanavimas XX a. pakeistas. Pagrindiniame korpuse gerai išlikusios atskiros patalpos ir autentiški dekoro (freskos) bei įrangos elementai (krosnys, židiniai). Freskų autoriai T. Mankovskis ir P. Smuglevičius. Centrinės rūmų dalies pirmame aukšte vestibiulis su trijų maršų laiptais, antrame – paradinė aštuoniabriaunio plano salė su kolonomis; šoninėse pastato dalyse mažesnės salės bei kabinetai. Šoniniai fligeliai pastatyti kiek vėliau.

Istorija

Rezidencija nuo XVI iki XX amžiaus priklausė vienai ir tai pačiai Valavičių giminei. Sodyba stipriai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metu ir po jo atiteko Humaneckių giminei. Apie 1930 m. rūmai perėjo Lenkijos sveikatos apsaugos ministerijos žinion. Antrojo pasaulinio karo metu rūmai nenukentėjo. Iki pastarojo meto komplekse veikė sanatorija. Architektūrinis ansamblis paskutinį kartą iš pagrindų remontuotas XX a. 4 deš.

2008 m. pabaigoje apgailėtinos būklės rūmams buvo ieškoma naujų šeimininkų. Turėjo įvykti aukcionas, tačiau rūmai neparduoti, o perduoti Nacionaliniam bankui, kuris įsipareigojo šį paminklą rekonstruoti. 2016 m. Gardino rajono valdžia paskelbė sieksianti prikelti šį pastatą naujam gyvenimui.