Svetlahorskas

(Nukreipta iš puslapio Svetlogorskas (Baltarusija))

Svetlahòrskas [1] (blrs. Светлагорск; arba Svetlogorskas, rus. Светлогорск) – miestas pietryčių Baltarusijoje, prieplauka Biarezinos upės pakrantėje. Rajono centras. Per miestą eina ŽlobinoŽytomyro geležinkelis. Celiuliozės, lengvoji, chemijos pramonė, šiluminė elektrinė. Yra dvi cerkvės ir katalikų bažnyčia.

Svetlahorskas
blrs. Светлагорск, rus. Светлогорск
            
Svetlahorskas
Svetlahorskas
52°38′0″ š. pl. 29°44′0″ r. ilg. / 52.63333°š. pl. 29.73333°r. ilg. / 52.63333; 29.73333 (Svetlahorskas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gomelio sritis Gomelio sritis
Rajonas Svetlahorsko rajonas
Įkūrimo data 1560 (pirmą kartą paminėtas)
Gyventojų (2022) 63 946
Plotas 25 km²
Tankumas (2022) 2 558 žm./km²
Pašto kodas 247430
Tinklalapis svetlogorsk.by
Vikiteka Svetlahorskas

Istorija redaguoti

LDK laikais vadinosi Šacilkos arba Šatilkos. XIX a. tai buvo bajorkaimis ir dvaras Babruisko apskrities Paryčų valsčiuje.[2] 1961 m. liepos 29 d. suteiktos miesto teisės ir naujas pavadinimas – Svetlahorskas. Sovietmečiu buvo dirbtinio pluošto ir celiuliozės pramonės centras.[3]

Sportas redaguoti

  • FK Khimik – buvęs futbolo klubas.
  • „Paperniko“ stadionas, kurio talpa 2,5 tūkst žiūrovų.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1917 m. ir 2009 m.
1917 m. 1953 m. 1961 m. 1973 m. 1975 m. 1981 m.
757 2 170 11 500 48 700 55 000 58 000
1993 m. 2000 m. 2006 m. 2008 m. 2009 m. -
74 000 73 300 70 200 69 500 69 300 -


Šaltiniai redaguoti

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Szaciłki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 755 psl. (lenk.)
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 376