Svaitūtas
Svaitūtas – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, apie 4 km į šiaurę nuo Antalieptės, 2,5 km į rytus nuo Šventosios tvenkinio.
| Svaitūtas | |
|---|---|
 Svaitūtas ties Butkeliais
| |
| Vieta | Zarasų raj.,  Lietuva
|
| Plotas | 0,339 km² |
| Kranto linijos ilgis | 3,81 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Įteka | Svaitūtėlė (Skardelis), 2 bevardžiai upeliai |
| Išteka | Svaitūtėlė |
  Svaitūtas | |
| Koordinatės | 55°42′5″ š. pl. 25°52′50″ r. ilg. / 55.70139°š. pl. 25.88056°r. ilg. |
Ilgis iš šiaurės į pietus 1,04 km, plotis iki 0,67 km, plotas 33,9 ha. Altitudė 134,1 m. Ežere yra 2 salos (0,83 ha ir 0,07 ha). Didžioje Liepų saloje 1863 m. apsistodavo Kazimiero Lukošiūno būrio sukilėliai. Krantai aukšti, sausi, kranto linija vinguriuota. Iš rytų ir pietvakarių prieina miškas, kitur plyti pievos, dirbami laukai.
Į Svaitūtą vakaruose (iš Lukštinio) įteka upelis, o šiaurėje išteka Svaitūtėlė link Šventosios,[1] be to, rytuose įteka Skardelis (Svaitūtėlė).
Prie Svaitūto įsikūrę Butkeliai (šiaurės vakaruose).
Ežero pavadinimo kilmė nelabai aiški. Tai galimai sėlizmas iš šaknies švait- (*šveit-)/švit-/šviet- ir susijęs su žodžiais švisti, at-švaitas, šviesti.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Svaitūtas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 138
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 322