Suvestinis tarinys

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Suvestinis tarinys yra tarinio forma, dažniausiai naudojama nusakyti veiksnio atliekamam veiksmui ir veiksmo tikslui, veiksmo pradžiai, tęsimui arba pabaigai pažymėti, rečiau veiksnio būsenai nusakyti. Suvestinis tarinys yra sudaromas iš asmenuojamosios veiksmažodžio formos ir bendraties.

Suvestinis tarinys turi dvi dalis - pagalbinė + prasminė (reikšminė). Abi dalys yra veiksmažodinės. Pagalbinė dalis yra svarbi tik gramatiškai (rodo asmenį, laiką, modalumą). Ji nereiškia to turinio, kuris pasakomas visu tariniu. Pagalbinės dalies forma:

a) asmenuojamojo veiksmažodžio vientisinės ir sudėtinės formos, pvz.: Ar jau galiu eiti? Aš buvau pradėjęs tinginiauti

b) neasmenuojamomis formomis pvz.: tau dera patylėti; Nustok kalbėti

Sudėtingos formos pagalbinė dalis gali būti reiškiama dviejų veiksmažodžių junginiu, kuris atitinka suvestinį tarinį. Toks tarinys nelaikomas mišriuoju, nes neturi sudurtinio tarinio požymių. Pvz.: Jis pradėjo rengtis važiuoti namo Pagalbinė dalis gali eiti frazeologizmais, pvz.: liežuvį niežėjo; Viską iki galo pasakyti.

Pagalbinės dalies semantika

Pagalbine dalimi būna tik tam tikros reikšmės veiksmažodžiai, rodantys tariniu reiškiamo veiksmo aspektą.
1) Faziniai veiksmažodžiai

a) žymintys veiksmo pradžią (pradėti, imti, griebti, šokti), pvz.: Ji pradėjo spyriotis. Šeimininkė griebė kepti kiaušinienę.

b) žymintys veiksmo pabaigą (baigti, nustoti, liautis).

2) Modaliniai veiksmažodžiai, kurie reiškia galėjimą, turėjimą, privalėjimą (galėti, turėti, privalėti, reikėti). Asmeniniuose sakiniuose, pvz.: Aš dar turėjau palaukti. Veiksmažodžiai reikėti, derėti ir tekti sudaro beasmenių sakinių suvestinius tarinius, pvz.: Tau reikia dideliam užaugti.
3) Valios veiksmažodžiai: norėti, trukdyti, vilioti, drausti, leisti, liepti, siūlyti, patarti, raginti, kviesti, gundyti.
4) Grynieji kalbėjimo veiksmažodžiai (pasisakyti, prisipažinti, girtis, skųstis, teisintis). Naudojami tada, kai prasminė dalis išreikšta dalyviu, pvz.: Mergelė sakė žiedą pametusi.

Prasminė (reikšminė) dalis

Šia dalimi yra atskleidžiamas tarinio turinys. Ji reiškiama bendratimi arba dalyviu. Bendratys gali būti subjektinės arba objektinės. Subjektinė bendratis žymi veiksmą, siejamą su tuo pačiu veikėju, su kuriuo siejamas pagalbinės dalies veiksmas, pvz.: vaikas pradėjo verkti. Objektine bendratimi žymimas veiksmas siejamas su kitu veikėju negu pagalbinės dalies veiksmas, pvz.: gerumu net velnią dirbti priversi.

• Danguje buvo matyti tik vienas kitas debesėlis.
• Staiga pradėjo lyti.
• Visi metė dirbti, skubėjo slėptis.
• Petriukas nuėjo valgyti.
• Saulė nenustojo šviesti visą dieną.