Suvainiškio miškai

56°7′57″ š. pl. 25°15′28″ r. ilg. / 56.13250°š. pl. 25.25778°r. ilg. / 56.13250; 25.25778

Suvainiškio miškai – miškai šiaurės rytų Lietuvoje, Rokiškio rajono šiaurėje, 7 km į šiaurę nuo Pandėlio, tuoj į pietus nuo Suvainiškio. Priklauso Rokiškio miškų urėdijai, Suvainiškio ir Pandėlio girininkijoms. Apima 37,3 km² plotą. Masyvą sudaro Suvainiškio, Viršilų, Taručių, Roksalės miškai.

Paviršius lengvai banguotas. Būdingi velėniniai jauriniai silpnai nujaurėję smėliai, velėniniai jauriniai glėjiški bei glėjiniai priesmėliai ir priemoliai, žemapelkiniai ir tarpinių pelkių durpžemiai. Miškas pelkėtas, užmirkęs (ypač šiaurėje ir vakaruose). Slūgso Suvainiškio pelkė. Miškai priklauso Nemunėlio baseinui (teka jo intakai Nereta, Vyžuona, Nadžiupis, Pūkinė).

Medynai:

Jaunuolynai sudaro 27 % medynų, pusamžiai medžiai 51 %, pribręstantys 16 %, brandūs 6 %.

Suvainiškio miškuose sutinkami kanopiniai žvėrys (briedžiai, stirnos, šernai), smulkieji žinduoliai.[1] Yra retų paukščių rūšių. Miške įsteigtas Suvainiškio telmologinis draustinis.

Višilų miške, šalia Nemunėlio, rasti pilkapiai. Greta miško įsikūrę: Suvainiškis, Taručiai, Miliūnai, Roksalė, Vanagynė, Ratkūnai, Daržiapievė, Vilkoliai, Sipeliai, Ajutiškiai, Vištinė, Minkūnai, Viršilai, Gurios, Šilagalys, Šniukštai.

Šaltiniai redaguoti

  1. Suvainiškio miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 136