Sutarto mato uždavinys

Sutarto mato uždavinys – tai šachmatų kompozicijos kūrinys, kuriame, per uždavinio užduotyje nurodytą ėjimų skaičių, juodieji padeda baltiesiems skelbti matą juodųjų karaliui. Jei užduotyje nenurodyta kitaip, žaidimą pradeda juodieji.

Šiuolaikinis sutarto mato uždavinys gali turėti vieną, ar daugiau sprendinių, iliuzinio žaidimo variantą, kurį sprendėjui būtina surasti ir turėti giminingų pozicijų (dvynių).

Kuriami ir dvigubi uždaviniai, kurių užduotyje nurodytas tikslas pasiekiamas abiejų spalvų figūromis: pradedant juodiesiems, skelbiamas sutartas matas juodiesiems, o pradedant baltiesiems – sutartas matas baltiesiems.

Sutarto mato uždaviniai matas turi kelias atmainasː ilgiausių ėjimų ir serijinių ėjimų uždavinius

Sutarto mato uždaviniai sudarinėjami ne tik su tradicinėmis, bet ir pasakiškomis figūromis.

Užduoties sutrumpintas žymėjimas redaguoti

Dėl sutarto uždavinio formos įvairovės, naudojama sutrumpinta užduotis. Ji yra tokiaː pradžioje rašoma raidė „h“ po jos, mato ženklas „#“, po kurio nurodomas ėjimų skaičius. Pav., užrašas „h#3“ reiškia: „sutartas matas trimis ėjimais, pradeda juodieji“.

Jei užduotyje nurodyta, kad žaidimą pradeda baltieji, naudojamas trupmeninis ėjimų skaičiaus žymėjimas: užrašas užduotyje „h#3,5“ reiškiaː sutartas matas per tris ėjimus, pradeda baltieji.

Kai uždavinyje yra iliuzinio žaidimo variantas, naudojamas ženklas „*“, kuris statomas po ėjimų skaičiaus.

Esant dviem iliuzinio žaidimo variantams, statomi du ženklai: „h#3**“. Toks žymėjimas reiškia: „Sutartas matas trimis ėjimais ir du iliuziniai variantai"

Kai uždavinys turi du ar daugiau sprendinių, užrašomas sprendinių skaičius, pav.ː 2 sprendiniai.

Jei uždavinys sprendžiamas abiejų spalvų figūromis, užrašoma: „Dvigubas“

Jei uždavinys turi dvynius, užduotis užrašoma punktais: b), c), d) e) f), tai reiškia kad pozicija diagramoje be pirminės pozicijos dar turi 5 dvynius.

Kai visi dvyniai sudaromi iš pradinės pozicijos, užrašas b) Vh2→h6 reiškia, kad b) dvynys sudaromas iš diagramos pozicijos baltųjų valdovę perstačius iš laukelio h2 į h6.

Užrašas b-c) Kf7, Kg7 reiškia kad dvyniai sudaromi iš pradinės pozicijos: b) dvynys sudaromas, pastačius baltųjų karalių į laukelį f7, o dvynys c) – į laukelį g7.

Užrašas (juodųjų figūros) b-d) B, R, Žf3 nurodo, kad b) dvynys sudaromas laukelyje f3 pastačius juodųjų bokštą, c) dvynys - juodųjų rikį, o d) dvynys - juodųjų žirgą.

Kai dvyniai sudaromi nuosekliu būdu, jie sudaromi iš prieš tai buvusios padėties:

užrašas Kf5 c=b) Žf7 reiškia, kad dvynys b) sudaromas iš pradinės pozicijos perstačius baltųjų karalių į laukelį f5), o dvynys c) - iš b) dvynio pozicijos, perstačius žirgą į laukelį f7.[1]

Sutarto mato uždavinių istorija redaguoti

S. Loidas
The Chess Monthly, 1860
 
 
               
               
               
               
               
               
               
               
 
 
h#3
Sprendinys 1.Rf3 Kc3/Kc4 2.Ke4 Bd8 3.Vf5 Bd4#

Šalutinis sprendinys.1.Kf6 Ba8 2.Kg7 Rb8 3.Kh8 Re5#


S. Loidas
E. Šildbergo versija, 1932
The Chess Monthly
, 1860
 
 
               
               
               
               
               
               
               
               
 
 
h#3
Sprendinys 1.Kf6 Ba8 2.Kg7 Rb8 3.Kh8 Re5#


A.Barbė
Leipziger Illustrierte Familien Journal, 1861
 
 
               
               
               
               
               
               
               
               
 
 
h#3
1.Bd7 g8V 2.Ve7 Vxg3+ 3.Kd8 Vb8#

Pirmas apie sutarto mato idėją 1854 m. paskelbė M. Lange laikraštyje Schachzeitung. Pirmą trijų ėjimų sutarto mato uždavinį 1860 m. sukūrė S. Loidas. Tačiau šis turėjo, kaip pasakė vokiečių tyrinėtojas ir šachmatų kompozitorius H. Ebertasː „garsiausią visų laikų šalutinį sprendinį“, kurį buvo aptikęs dar M. Langė.

Pirmajame sutarto mato uždavinių vystymosi etape buvo susiformavusi nuostata, kad kiekviena šachmatų uždavinio užduotis turi turėti vienintelį sprendimą. Ji buvo taikoma ir sutarto mato uždaviniams.

Atsižvelgęs į tai, S. Loidas knygoje Chess Strategy, išleistoje 1878 m. išspausdino šią poziciją jau be Rg2, bet paliko juodųjų rikį Rh2, atsisakė pirminio sprendinio ir kaip pagrindinę uždavinio idėją, įteisino buvusį šalutinį variantą. Galutinai uždavinį pataisė E. Šilbergas, pašalinęs ir nereikalingą Rh2.

Pirmą korektišką sutarto mato uždavinį paskelbė A. Barbė žurnale Leipziger Illustrierte Familien Journal.

S. Loidas, taip pat, pasiūlė, kad sutarto mato uždaviniuose žaidimą pirmi pradėtų juodieji.

Pirmąjį sutarto mato uždavinių sudarymo konkursą laimėjo U. Šinkmanas (18701871 m.).

Sutarto mato uždavinių trečiajame XX a. dešimtmetyje sparčiam plitimui didelę įtaką turėjo T. Dosono darbai.

Sutarto mato uždavinių varžybos vyko Anglijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Jugoslavijoje.

Naujos formos pradžia buvo V Šinkmano dvigubas uždavinys, kuriame sutarto mato pozicijos užduotį reikia atlikti abiejų spalvų figūromis: juodiesiems sutartą skelbia baltųjų, o baltiesiems – juodųjų figūros.

Be to, V. Šinkmanas pirmasis sutarto mato uždavinių sudarymui panaudojo dvynių pozicijas.

Pasibaigus pirmajam sutarto mato uždavinių sudarymo konkursui susidomėjimas jais sumažėjo. Tik 1897 m. Dubline pasirodžiusioje knygoje „The Problem Art“ yra sutarto mato skyrius, kuriame aprašomi šie uždaviniai ir jiems keliami reikalavimai.

Nepaisant atskirų entuziastų iki XIX a. pabaigos buvo sukurta tik apie 50 sutarto mato uždavinių.

XX a. pradžioje be V. Šinkmano aktyviai kompozicijoje ėmė reikštis ir T. Dosonas (18891951 m.), iš viso sukūręs apie 1000 sutarto mato uždavinių.

1926 m. M. Neimanas, stengdamasis praturtinti sutarto mato uždavinius, pasiūlė, kad jie galėtų turėti keletą sprendimo variantų, surištų tarpusavyje bendra idėja, sprendinio grožiu ir taupumu. Tai leistų sutarto mato uždaviniuose taupiai sudarinėti aido matus, (patus) ir netgi idealius matus.

M. Neimano idėja plito: V. Onicijus, T. Dosonas, T. Kardošas, E. Hernicas pritarė siūlymui leisti baltiesiems po pirmojo juodųjų ėjimo tęsti žaidimą dviem ar daugiau būdų, o juodieji savo ruožtu, taip pat, galėtų atsakyti skirtingai.

Ypatingą šachmatų kompozitorių dėmesį atkreipė uždavinių su iliuziniu žaidimu kūrimas.

Kitas pasiūlymas buvo uždavinių-dvynių naudojimas.

Dabar sutarto mato uždaviniai konkursuose ir FIDE albumuose sudaro atskirą skyrių.[2]

Sutarto mato naujų uždavinių pagausėjo XXI amžiaus pradžioje, kai pradėta naudoti šachmatų kompiuterinė programinė įranga leidusi patikrinti uždavinių atitikimą – šachmatų kompozicijos reikalavimams

Sutarto mato uždavinių realizavimo formos redaguoti

Abipusis uždavinys redaguoti

Nors abipusių uždavinių yra ir kitose šachmatų kompozicijose, bet jų daugiausia – sutarto mato uždaviniuose. Čia sutartas matas skelbiamas abiejų spalvų figūromis: žaidimą pradeda juodieji ir duoda sutartą matą juodųjų karaliui, o po to, grįžus į pradinę poziciją, pradeda baltieji ir padeda juodiesiems matuoti baltųjų karalių.[3]

Neimano forma redaguoti

Šachmatų kompozitoriaus J. Neimano dėka, sutarto mato uždaviniuose pradėta leisti sudarinėti uždavinius turinčius ne vieną sprendinį.

Kompozicijos pasaulyje įsivyravo nuostata, kad jei sutarto mato idėją galima įgyvendinti kelių sprendinių forma, tai tokiam uždaviniui teikiama pirmenybė prieš bandymą tą pačią idėją atskleisti su dvyniais.

Esminis skirtumas tarp šių formų yra toks: pirmuoju atveju turime vieną poziciją su keliais sprendiniais, o antruoju – daug artimų, turinčių nežymių pokyčių, pozicijų su skirtingais sprendiniais.

Dvyniai redaguoti

V. Gebeltas
Olimpinis konkursas, 1960
 
 
               
               
               
               
               
               
               
               
 
 
h#2 Dvyniai sudaromi nuosekliai, keičiant figūrų vietą:
a) diagrama; b) b2→c3; c) c3→d5; d) d5→e5; e) e5→f5;
f) Kd3→e6; g) Ža4→d4

Spendiniai:
a) 1.b1R Rb2 2.Kc2 Ve2#

b) 1.c2 Rc3 2.Vc4 Vf3#

c) 1.Ke4 Rd4 2.Vd3 Vg4#

d) 1.e4 Rd4 2.Vc4 Vd1#

e) 1.Ke4 Re5 2.Vd5 Ve2#

f) 1.Vb7+ Vf3 2.Vf7 Vc6#

g) 1.Žf3 Re5 2.Vd5 Ve8# [4]

Kūrybiniame procese gimusios giminingos pozicijos vadinamos „dvyniais“.

Sutarto mato tolimesnio vystymosi etape, autoriai ėmė sudarinėti uždavinius turinčius daug giminingų pozicijų. Todėl kilo abejonių kiek tikslus yra dvynių pavadinimas. Kai kurie kompozitoriai mano, kad geriau tiktų vadinti kompozicija su trimis ir daugiau pozicijų.

Autoriaus sumanymas turi būti įgyvendinamas šia forma tik tada, kai viena pozicija jo neįmanoma išreikšti. Skirtumas tarp pozicijų – minimalus. Laikomasi kompozicijai keliamų tiek formalių ir meninių reikalavimų. Uždavinių pozicijos skiriasi vienu, ar daugiau požymių. Jie susidaro: dėl manipuliacijų figūromis, dėl pozicijų poslinkių, ar posūkių, dėl užduoties pakeitimo. Naujų pozicijų sudarymo būdai yra figūrų perkėlimas į skirtingus laukelius, vienos figūros keitimas kita, figūrų sukeitimas vietomis, figūrų pridėjimas ar nuėmimas, figūros spalvos pakeitimas ir kt.

Pozicijos gali būti sudaromos lygiagrečiu ar nuosekliu būdu.

Lygiagrečiai sudarytos pozicijos turi tą pačią pirminę poziciją – kiekviena tolesnė pozicija sudaroma iš pirminės pozicijos.

Kai pozicija sudaroma nuosekliu būdu – kiekviena nauja pozicija sudaroma iš ankstesnės pozicijos.

Vienas iš pozicijų sudarymo būdų yra giminingų pozicijų sudarymas, keičiant figūrą tame pačiame laukelyje kitomis figūromis.

Taip yra sudarytas H. Forsbergo sutarto mato uždavinys, kuriame a6 laukelyje keičiama figūra į bet kurią kitą juodųjų figūrą. Po šio uždavinio paskelbimo toks giminingų pozicijų sudarymo būdas, imtas vadinti Forsbergo dvyniais.

Henris Forsbergas
Paulo atminimo t. 19341935
 
 
               
               
               
               
               
               
               
               
 
 
h#2 Giminingos poz. sudaromos, pakeitus tame pačiame laukelyje juodųjų figūrą:
a) diagrama; b) Ba6; c) Ra6;
d) Ža6; e) a6.

Spendiniai:
a) 1.Vf6 Žc5 2.Vb2 Ba4#

b) 1.Bb6 Bb1 2.Bb3 Ba1#

c) 1.Rc4 Že1 2.Ra2 Žc2#

d) 1.Žc5 Žc1 2.Ža4 Bb3#

e) 1.a5 Bb3+ 2.Ka4 Žc5#

Uždaviniai su iliuziniu žaidimu redaguoti

V. Onicijus
The Chess Amateur, 1921
 
 
               
               
               
               
               
               
               
               
 
 
h#3* Iliuzinis žaidimas
1.Kc7 g6 2.Kd6 Kf6 3.Bxg6#

Sprendinys 1.Kf4 Bh3 2.g5 2.Žg6+ Kg4 3.Rxe6#

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje kompozicijų turinio išplėtimas, naudojant iliuzinį žaidimą, praturtino sutarto mato uždavinius ir buvo populiarus.

Iliuzinio žaidimo samprata sutarto mato uždaviniuose skiriasi nuo tradicinės kompozicijos sampratos, kur sprendžiantysis iliuzinio varianto gali ir nepastebėti.

Sutarto mato uždaviniuose iliuzinio žaidimo sprendinys laikomas lygiaverčiu kitam sprendiniui. Sprendžiant sutarto mato uždavinį, kaip ir kitus sprendinius, jį reikia surasti.

Iliuzinis variantas pradedamas baltųjų ėjimu. Juodieji, pradėdami žaidimą, negali išlaikyti buvusios pozicijos, todėl nuo uždavinio sprendinio skiriasi.

Aukšto meninio lygio uždaviniuose iliuzinį ir pagrindinius sprendinius sieja idėjinis bendrumas.

V. Šinkmanas
Dubuque Chess Journal 1871
 
 
               
               
               
               
               
               
               
               
 
 
h#3 Dvigubas uždavinys 1)1.Rh1 Rg2 2.Kd4 Rxf1 3.Re4 e3#

2) 1.Ke5 Žh2 Kf4 2.g5+ Ke3 3.Ke3 Žg4#

Šaltiniai redaguoti

  1. Я. Владимиров. 1000 шахматных загадок. М: Астрелъ, 2004. – С.22-23.
  2. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 173–174 – ISBN 5-85270-005-3
  3. Antanas Vilkauskas. Fantazija ir harmonija. Klaipėda: Jokužio leidykla, 2013.— P. 10-12.
  4. Шахматный словарь / гл. ред. Л. Я. Абрамов. — М.: Физкултура и спорт, 1964. — С. 574.

Nuorodos redaguoti

Juodųjų ėjimas

Sutarto mato uždaviniai

Peteris Vongas. Sutartas matas