Surdegio geležinkelio stotis

(Nukreipta iš puslapio Surdegio GS)

55°39′30″š. pl. 24°47′40″r. ilg. / 55.6582°š. pl. 24.7945°r. ilg. / 55.6582; 24.7945

  Surdegio geležinkelio stotis
Surdegio stotis 2005 m.
Adresas Surdegis (kaimas)
Atidaryta 1901 m.
Aptarnaujanti įmonė VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
PANEVĖŽYS
Bajoriškiai
4,5
Raguvėlė
6,1
Surdegis
5,3
Vašuokėnai
5,0
Troškūnai
RUBIKIAI

Surdegio geležinkelio stotis – geležinkelio stotis Surdegio kaime, 1 km į pietvakarius nuo Surdegio miestelio, prie buvusio Panevėžio–Pastovių geležinkelio. Stoties pastatų kompleksas – kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 21940), jam priklauso pagrindinis stoties pastatas, prekių sandėlis, sargo namas, ūkinis pastatas, lauko tualetas. Tarpukario Lietuvoje iš Surdegio geležinkelio stoties kasmet išvykdavo nuo 3200 iki 6600 keleivių[1]. Surdegio geležinkelio stotyje viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ organizuoja Siauruko gimtadienio, Kalėdinio siauruko ir kitas šventines programas.

Tai buvusi gyvenvietė, 2017 m. gegužės 17 d. prijungta prie Surdegio kaimo.[2]

Vaizdas:Surdegis gelezinkelio stotis.jpg
Surdegio geležinkelio stotis, 2007 m.


Istorija

redaguoti

Gyvenvietė susiformavo apie 1900 m. prie siaurojo geležinkelio.[3] 1901 m. atidaryta geležinkelio stotis.[4] 19221928 m. geležinkelio stotyje buvo pirmasis Surdegio paštas, vėliau perkeltas į miestelį.

1996 m. stoties pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.[5]

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12]
28 13 0 10 13 7 7 5

Literatūra

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Darius Liutikas. Siaurasis geležinkelis Lietuvoje. Anykščių ir Panevėžio siaurukas. Všį Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, 2024. – 392 p.: iliustr. – ISBN 978-609-96443-0-1., p. 234.
  2. „Dėl Anykščių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. 2017 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 373. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.
  3. Vidmantas Šmigelskas. Nežadink miegančios stoties. 2022-01-29, Anyksta.lt (tikrinta 2023-08-07).
  4. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  5. „Objekto Nr. 21940 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.