Supermasyvi juodoji bedugnė

Supermasyvi juodoji bedugnė – didžiausių juodųjų bedugnių rūšis. Šių juodųjų skylių masė – nuo milijonų iki milijardų Saulės masių (M_☉). Stebėjimai rodo, kad beveik kiekviena didelė galaktika centre turi supermasyvią juodąją bedugnę.^[3]^[4] Tarpžvaigždinės medžiagos akrecija į supermasyvias juodąsias bedugnes yra procesas, kurio metu energija aprūpinami aktyvioji galaktika ir kvazarai.^[5]

Arčiausiai nuo Žemės esančia supermasyvia juodąja bedugne laikomas 25 640 šviesmečius nutolęs Šaulys A*^[6]^[7]^[8] Didžiausia žinoma supermasyvi juodoji bedugnė yra net 66 mlrd. Saulės masių sverianti Ton 618.^[9]

Šaltiniai redaguoti

↑ Overbye, Dennis (2019 m. balandžio 10 d.). „Black Hole Picture Revealed for the First Time – Astronomers at last have captured an image of the darkest entities in the cosmos – Comments“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2019 m. balandžio 10 d..
↑ The Event Horizon Telescope Collaboration (2019 m. balandžio 10 d.). „First M87 Event Horizon Telescope Results. I. The Shadow of the Supermassive Black Hole“. The Astrophysical Journal Letters. 875 (1): L1. arXiv:1906.11238. Bibcode:2019ApJ...875L...1E. doi:10.3847/2041-8213/ab0ec7.
↑ Kormendy, John & Richstone, Douglas (1995), "Inward Bound—The Search For Supermassive Black Holes In Galactic Nuclei", Annual Review of Astronomy and Astrophysics 33: 581, doi:10.1146/annurev.aa.33.090195.003053, Bibcode: {{{bibcode}}}
↑ Kormendy, John; Ho, Luis (2013). „Coevolution (Or Not) of Supermassive Black Holes and Host Galaxies“. Annual Review of Astronomy and Astrophysics. 51 (1): 511–653. arXiv:1304.7762. Bibcode:2013ARA&A..51..511K. doi:10.1146/annurev-astro-082708-101811. S2CID 118172025.
↑ Frank, Juhan; King, Andrew; Raine, Derek J. (2002 m. sausio mėn.). „Accretion Power in Astrophysics: Third Edition“. Accretion Power in Astrophysics. Kembridžas: Kembridžo universiteto leidykla. Bibcode:2002apa..book.....F. ISBN 0521620538.
↑ [Juodosios skylės ir Visatos paslaptys – ko negali paaiškinti net mokslininkai? (VU.lt)
↑ Ghez, A.; Klein, B.; Morris, M.; Becklin, E (1998). „High Proper-Motion Stars in the Vicinity of Sagittarius A*: Evidence for a Supermassive Black Hole at the Center of Our Galaxy“. The Astrophysical Journal. 509 (2): 678–686. arXiv:astro-ph/9807210. Bibcode:1998ApJ...509..678G. doi:10.1086/306528. S2CID 18243528.
↑ Schödel, R.; et al. (2002). „A star in a 15.2-year orbit around the supermassive black hole at the centre of the Milky Way“. Nature. 419 (6908): 694–696. arXiv:astro-ph/0210426. Bibcode:2002Natur.419..694S. doi:10.1038/nature01121. PMID 12384690. S2CID 4302128.
↑ Shemmer, O.; Netzer, H.; Maiolino, R.; Oliva, E.; Croom, S.; Corbett, E.; di Fabrizio, L. (2004). „Near-infrared spectroscopy of high-redshift active galactic nuclei: I. A metallicity-accretion rate relationship“. The Astrophysical Journal. 614 (2): 547–557. arXiv:astro-ph/0406559. Bibcode:2004ApJ...614..547S. doi:10.1086/423607. S2CID 119010341.

Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[NYT-20190410-1] Overbye, Dennis (2019 m. balandžio 10 d.). „Black Hole Picture Revealed for the First Time – Astronomers at last have captured an image of the darkest entities in the cosmos – Comments“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2019 m. balandžio 10 d..

[APJL-20190410-2] The Event Horizon Telescope Collaboration (2019 m. balandžio 10 d.). „First M87 Event Horizon Telescope Results. I. The Shadow of the Supermassive Black Hole“. The Astrophysical Journal Letters. 875 (1): L1. arXiv:1906.11238. Bibcode:2019ApJ...875L...1E. doi:10.3847/2041-8213/ab0ec7.

[Kormendy1995-3] Kormendy, John & Richstone, Douglas (1995), "Inward Bound—The Search For Supermassive Black Holes In Galactic Nuclei", Annual Review of Astronomy and Astrophysics 33: 581, doi:10.1146/annurev.aa.33.090195.003053, Bibcode: {{{bibcode}}}

[4] Kormendy, John; Ho, Luis (2013). „Coevolution (Or Not) of Supermassive Black Holes and Host Galaxies“. Annual Review of Astronomy and Astrophysics. 51 (1): 511–653. arXiv:1304.7762. Bibcode:2013ARA&A..51..511K. doi:10.1146/annurev-astro-082708-101811. S2CID 118172025.

[5] Frank, Juhan; King, Andrew; Raine, Derek J. (2002 m. sausio mėn.). „Accretion Power in Astrophysics: Third Edition“. Accretion Power in Astrophysics. Kembridžas: Kembridžo universiteto leidykla. Bibcode:2002apa..book.....F. ISBN 0521620538.

[6] [Juodosios skylės ir Visatos paslaptys – ko negali paaiškinti net mokslininkai? (VU.lt)

[7] Ghez, A.; Klein, B.; Morris, M.; Becklin, E (1998). „High Proper-Motion Stars in the Vicinity of Sagittarius A*: Evidence for a Supermassive Black Hole at the Center of Our Galaxy“. The Astrophysical Journal. 509 (2): 678–686. arXiv:astro-ph/9807210. Bibcode:1998ApJ...509..678G. doi:10.1086/306528. S2CID 18243528.

[8] Schödel, R.; et al. (2002). „A star in a 15.2-year orbit around the supermassive black hole at the centre of the Milky Way“. Nature. 419 (6908): 694–696. arXiv:astro-ph/0210426. Bibcode:2002Natur.419..694S. doi:10.1038/nature01121. PMID 12384690. S2CID 4302128.

[shem-9] Shemmer, O.; Netzer, H.; Maiolino, R.; Oliva, E.; Croom, S.; Corbett, E.; di Fabrizio, L. (2004). „Near-infrared spectroscopy of high-redshift active galactic nuclei: I. A metallicity-accretion rate relationship“. The Astrophysical Journal. 614 (2): 547–557. arXiv:astro-ph/0406559. Bibcode:2004ApJ...614..547S. doi:10.1086/423607. S2CID 119010341.

[3]

[4]

[5]

[1]

[2]

[6]

[7]

[8]

[9]