Sunkusis metalas (muzikos stilius)

 *  Sunkiojo metalo muzikos stiliai  * 
 *  Juodasis metalas  * 
 *  Mirties metalas  * 
 *  Lemties metalas  * 
 *  Folklorinis metalas  * 
 *  Gotikinis metalas  * 
 *  Simfoninis metalas  * 
 *  Metalkoras  * 
 *  Nu metalas  * 
 *  Pop metalas  * 
 *  Jėgos metalas  * 
 *  Progresyvusis metalas  * 
 *  Greitasis metalas  * 
 *  Trankusis metalas  * 

Sunkusis metalas, Heavy Metal, metalas (angl. heavy metal) – XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėje Karalystės ir JAV iš roko[1] išsivysčiusi muzikos kryptis. Sąvokos reikšmė šiek tiek skiriasi priklausomai nuo konteksto. Pradžioje "sunkusis metalas" naudotas kaip "hard roko" sinonimas.[2] Sunkiuoju metalu taip pat vadinamas "tradicinis heavy metal", radikalesnė estetinė kryptis, kuri XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje išsiskyrė iš sunkiojo roko ir atitolo nuo jo bliuzo šaknų[2], nors kai kurie tyrinėtojai šią skirtį neigia.[3] Plačiausia prasme „Heavy metal“ vadinami visi muzikos stiliai kilę iš tradicinio heavy metal ir hardroko.

Šiame straipsnyje sunkusis metalas aprašomas suprantant jį plačiąja reikšme.

Heavy metal populiarumo pikas buvo XX a. devintas dešimtmetis, tuo metu susiformavo dauguma dabar esančių subžanrų.

Bruožai

redaguoti

Sunkiajam metalui būdingas gitarų ir mušamųjų dominavimas, taip pat galingas ritmas. Tarp daugybės galimų instrumentų variantų tipiška metalo grupė groja tradiciniam rokui būdingais instrumentais: mušamieji, bosinė gitara, ritminė gitara[4] ir solo gitara (solo gitara vadinama gitara, kuria grojami solo intarpai ir ar melodijos, o ritminė gitara naudojama pritarimui). Taip pat į grupę įeina vokalas (kuris gali groti kuriuo nors instrumentu). Klavišiniai instrumentai (ypač sintezatoriai) ar net klasikiniais instrumentai (pvz., Apocalyptica) buvo gana paplitę pirmosiose heavy metal grupės, tačiau vėliau jų naudojimas buvo vis retesnis. XXI a. pr. sintezatoriai ir sempleriai buvo populiarūs tam tikruose žanruose, tačiau nenaudojami kituose.

Gitara, su per stiprintuvą padidinama garso galia, yra pagrindinis heavy metal elementas.[5] Žanrui vystantis heavy metal tapo būdingi sudėtingi solo pasažai ir rifai.

Vokalas heavy metal grupėse gali būti labai skirtingas, nuo balso apimančio kelias oktavas (pvz., Rob HalfordJudas Priest ir Bruce DickinsonIron Maiden) iki death metal groulinimo.

Istorija

redaguoti

Pagrindą Heavy Metal atsiradimui padarė daugelis alternatyvių Rock ir Blues, Blues rock bei Progressive rock grupių, ypač didelę įtaką padarė tokios Hard rock grupės, kaip Deep Purple ir Led Zeppelin. Tarp kitų stiliui įtaką padariusių grupių verta paminėti Nazareth, Black Sabbath, The Rolling Stones, Uriah Heep, UFO.

Ankstyvasis Heavy Metal dažniausiai siejamas su Europos ir, ypač Anglijos grupėmis, tokiomis, kaip Black Sabbath, Judas Priest, Iron Maiden, vienintelė ryškesnė išimtis – Australijos grupė AC/DC[reikalingas šaltinis].

8-ojo dešimtmečio pabaigoje – 9-ojo dešimtmečio pradžioje Heavy Metal supratimas Europoje ir JAV išsiskyrė: pastarojoje šalyje iki šiol Heavy Metal priskiriami tokie Glam rock atlikėjai, kaip KISS, Alice Cooper, Bon Jovi ir pan., kai europinis Heavy Metal supratimas yra daug kategoriškesnis, pagal jį daugelis stiliaus pradininkų, pvz., Black Sabbath priskiriama Hard rock stiliui, o pirmąja Heavy metal grupe laikoma Judas Priest.

Bruožai

redaguoti

Muzikos stiliai

redaguoti

Heavy Metal skirstymas yra labai sąlyginis, pagrįstas atlikimo pobūdžiu bei pačių grupių ideologija, tad tą pačią grupę neretai galima priskirti keliems stiliams iškart. Kai kurios grupės groja pernelyg savitą muziką, kad jas būtų galima priskirti vienam ar kitam stiliui.

Pagal atlikimo pobūdį išskiriamos kryptys:

  • Klasikinis Heavy Metal
  • Speed metal – itin greitu ir technišku atlikimu išsiskirianti kryptis.
  • Thrash metal – sudėtinga ritmika išsiskirianti kryptis.
  • Nu metal – daug Hip hop elementų turinti kryptis.
  • Industrial metal – techno muzikos elementų turinti kryptis.
  • Death metal – itin šiurkšti ir techniška Thrash metal atmaina.
  • Grindcore – kraštutinai šiurkšti, Hardcore elementų turinti Death metal atmaina.
  • Doom metal – melodinga, simfoninės muzikos elementų turinti kryptis.
  • Progressive metal – kryptis, pasižyminti sudėtinga bei nestandartine kompozicija, reikalaujanti aukšto instrumentų valdymo lygio.
  • Symphonic metal – daug klasikinės muzikos elementų turinti kryptis, dažni moteriški vokalai
  • Folk metal – naudojami liaudies instrumentai, folklorinės muzikos motyvai

Pagal ideologiją išskiriamos kryptys:

Vizualiniai elementai ir subkultūra

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Metalistai.
 
Judas Priest su tipine apranga

Daugumą metalo grupių vienija aprangos stilius. Tradicinis metalo muzikos atlikėjų garderobas susideda iš juodos odos striukių, švarkų, ilgų batų ir kelnių, puoštų metalinio blizgesio spygliais, bei kitokios formos metaliniais aksesuarais, kaip diržas šoviniams. Taip pat vienas iš atributų yra įvairūs pakabukai, ypatingai populiarus germaniškasis yra kryžius. Šio aprangos stiliaus pradininku laikomas dainininkas Rob Halford iš grupės Judas Priest, kuri daugelio kritikų ir muzikologų įvardijama kaip metalo muzikos pradininkė. Taip pat vienas iš metalo muzikai būdingų atributų yra ilgi plaukai. Šiuo metu naujųjų metalo grupių įvaizdyje vis dažniau dominuoja jaunatviškesnis bei kasdieniškesnis aprangos stilius, kurį sudaro marškinėliai, džinsai ir kiti atributai. Taip pat daug grupių naudoja grimą bei kaukes.

Nuorodos

redaguoti
  1. Du Noyer, Paul (ed.) (2003). The Illustrated Encyclopedia of Music. Flame Tree. P.74. (ISBN 1-9040-4170-1)
  2. 2,0 2,1 Michka Assayas, Dictionnaire du Rock de A à L, Robert Laffont, 2002 (ISBN 2-221-91260-8), p. 776-777.
  3. Gérôme Guibert et Jedediah Sklower, La Vie des Idées (archyvas). Dancing with the Devil. Panorama des 'metal studies'.
  4. Eugène LLEDO, "Encyclopedia Universalis, Heavy metal, archyvas (tikrinta 2008-09-17).
  5. Weinstein, Deena (1991). Heavy Metal: A Cultural Sociology . Lexington. P. 23. ( ISBN 0-669-21837-5 ) . Revised edition: (2000). Heavy Metal: The Music and its Culture . Da Capo. ( ISBN 0-3068-0970-2 )