Sully Prudhomme

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

René François Armand Prudhomme (Renė-Fransua-Armanas Priudomas; 1839 m. kovo 16 d. – 1907 m. rugsėjo 6) buvo prancūzų poetas ir eseistas, pirmosios Nobelio literatūros premijos laureatas 1901 m.

Priudomas iš pradžių siekė tapti inžinieriumi, bet vėliau daugiausia užsiėmė filosofija bei poezija. Kurdamas poeziją jis deklaravo, kad siekia sukurti mokslinę poeziją moderniems laikams. Priklausė Parnaso mokyklai, tačiau tuo pačiu išlaikė savitą stilių.

Bibliografija redaguoti

Poezija redaguoti

Stances et poèmes, 1865.
Les épreuves, 1866.
Les solitudes: poésies, A. Lemerre (Paryžius), 1869.
Les destins, 1872.
La France, 1874.
Les vaines tendresses, 1875.
Le Zénith (poema), išspausdinta žurnale Revue des deux mondes, 1876.
La justice (poema), 1878.
Poésie, 1865-88, A. Lemerre, 1883-88.
Le prisme, poésies diverses, A. Lemerre (Paryžius), 1886.
Le bonheur (poema), 1888.
Épaves, A. Lemerre, 1908.

Proza redaguoti

Œuvres de Sully Prudhomme (poezija ir proza), 8 tomai, A. Lemerre, 1883–1908.
Que sais - je? (filosofija), 1896.
Testament poétique (esė), 1901.
La vraie religion selon Pascal (esė), 1905.
Journal intime: lettres - pensée (dienoraštis), A. Lemerre, 1922.

Vikiteka: Sully Prudhomme – vaizdinė ir garsinė medžiaga