Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sudis (lot. sudis, dgs. sudes) – specialus baslys, įėjęs į Romos legionierių ekipuotę, naudotas lauko įtvirtinimams įrengti. Kiekvienas legionierius paprastai nešdavosi du sudžius.
Kartais vadintas lot. valus. Gana dažnai neteisingai vadinamas lot. pilum murale 'sienos ietis'.

Sudžiai būdavo daromi iš lapuočių medienos (paprastai – ąžuoliniai), apie 150–180 cm ilgio ir apie 5–10 cm storio storiausioje vietoje. Skerspjūvis kvadratinis. Sudis plonėja į abu galus. Viduryje yra plonesnė vieta, tinkama naudoti kaip rankena. Aptikti egzemplioriai buvo grubiai aptašyti.

Manoma, kad sudžius naudojo laikiniems įtvirtinimams rengti, nors kaip jie atrodė ekspertai ginčijasi iki šiol.

Gali būti, kad sudžius naudojant įrengiant legiono žygio stovyklos kastros pylimus. Tam tikru kampu įsmeigti į pylimo šlaitą jie turėjo būti barjeras lipantiems užpuolikams. Vertikaliai susmeigti pylimo viršuje jie galėdavo sudaryti tvorą. Tačiau eksperimentai su sudžiai parodė, kad tokios kliūtys lengvai išardomos dėl sudžių simetriškumo – tereikia ištraukti sudžius iš žemės.
Kitas galimas sudžių panaudojimo variantas yra kryžmai poromis surišti sudžius ir šiuo „kryžius“ nedideliais nuotoliais pritvirtinti prie ilgo plono rąsto. Taip būtų gaunama prieškavalerinė užtvara. Tokias užtvaras galėjo panaudoti kaip kilnojamus barjerus keliams ar vartams pertverti.
Tris sudžius sutvirtinus statmenai gaunama kliūtis, primenanti prieštankinį ežį. Gausiai ir tankiai sustatytų ežių neįmanoma nustumti ar pargriauti. Surištinės kliūtys iš sudžių atrodo realiai, tokiam naudojimui tinka tiek simetriška sudžių sandara, tiek suplonėjimas centre, patogus surišimui.