Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Koordinatės: 55°02′38″š. pl. 22°38′31″r. ilg. / 55.043767°š. pl. 22.641902°r. ilg. / 55.043767; 22.641902

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Sudargo baznycia.jpg
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Šakių
Savivaldybė Šakių rajonas
Gyvenvietė Sudargas
Adresas Laisvės a. 13
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1946 m.

Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Sudargo kaime, Nemuno kairiajame krante. Įrengta 1945 m. parapijos salėje. Stačiakampio plano, tradicinio gyvenamojo namo formos.

IstorijaKeisti

Sudarge iki 1636 m. pastatyta koplyčia. 1748 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Jurbarko parapijos filija, iki 1752 m. nuolatinio kunigo neturėjo. 1795 m. įkurta parapija. 1844 m. įsteigta parapinė mokykla. Sudarge 18731907 m. klebonavo Martynas Sederavičius. Jis platino lietuviškas maldaknyges ir kitus spaudinius, palaidotas Sudargo kapinėse. Kunigas Juozas Dailidė 1907 m. įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, įsteigė biblioteką - skaityklą, 1909 m. atstatė griūvančią bažnyčią, sutvarkė parapijos trobesius.

1912 m. bažnyčia sudegė. Kunigas Mykolas Brundza su parapijiečiais 1924 m. pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią, kurią 1929 m. baigė statyti klebonas V. Dumčius. Įrengta parapijos salė. Iki 1924 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.

Vokietijos kariuomenė bažnyčią 1944 m. sugriovė.

Kunigo Augustino Pečiulio (1916-1947) rūpesčiu, pamaldos buvo atnaujintos Dievaičių kaime pas parapijiečius Baltrušaičius. Kartu su žmonėmis jis ėmėsi statyti naują medinę bažnyčią. Maldos namų statyba buvo užbaigta 1946 m.[1] Staiga susirgęs ir miręs kun. A. Pečiulis buvo palaidotas Kaimelio bažnyčios šventoriuje. Už pastatytą bažnyčią dėkingi parapijiečiai 2002 m. prie klebono kapo pastatė antkapinį paminklą.

Klebonija ir parapijos namai buvo įkurdinti šalia stovėjusiame buvusio vaikų darželio pastate, kurį 1992 m. išpirko katalikų parapijiečiai. Parapijos namus įsteigė 22 metus čia klebonavęs kun. Petras Sitka (1914–2002). Sudarge pradėjęs dirbti kun. Albinas Paltanavičius daug jėgų ir darbo skyrė parapijos namų įrengimui.

Kolūkių laikais ant likusių bažnyčios griuvėsių norėta statyti kultūros namus. Parapijiečiai pasipriešino, kreipėsi į tuometinį Šakių rajono Vykdomąjį komitetą.[2] Galiausiai kultūros namai iškilo miestelio centre. Kun. Jonas Povilaitis su parapijiečiais ėmėsi šventoriaus tvarkymo darbų. Apie 50 metų buvęs apleistas šventorius atnaujintas, įmūryta paminklinė atminimo lenta apie buvusią bažnyčią.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka