Subkultūra – kultūros dalis, daugiau ar mažiau integruota į ją, nors aiškiai iš jos išsiskirianti tam tikrais bruožais. Būdinga tam tikrai grupei žmonių, kurią vienija bendra pasaulėžiūra, pomėgiai, socialinė padėtis bei kiti ypatumai. Subkultūrų skiriamieji bruožai gali būti estetiniai, religiniai, politiniai, seksualiniai ar jų derinys. Subkultūrų tyrimas dažnai susijęs su simbolizmo, atsispindinčio aprangoje, muzikoje, kalboje ir kituose stebimuose subkultūros narių elgesio elementuose. Gali turėti formalių (kaip draugijos, klubai, asociacijos ir kt.) ar neformalių (kaip gatvės gaujos ir pan.) struktūrų. Subkultūra, save priešpastatanti bendrajai kultūrai, vadinama kontrakultūra.[1]

Subkultūros nariais tampama perimant subkultūros bruožus iš bendraamžių, tėvų, knygų, televizijos, interneto, ypač įžymybių. Subkultūrai būdingi kultūriniai bruožai padeda jos nariams atpažinti vienas kitą, išskirti save iš bendrosios kultūros, atskirti nuo kitų subkultūrų, kelti statusą savo subkultūros viduje. Subkultūros kultūrinė informacija ir vertybės kartais vadinami subkultūriniu kapitalu arba simboliniu kapitalu.[1]

Subkultūros gali formuotis tam tikroje sąveikaujančių žmonių, susietų amžiaus grupės, rasės, tautybės, klasės, lyties pagrindu, visumoje. Subkultūra gali formuotis natūraliai, kaupiantis kultūriniams skirtumams, kol skirtumai pasidaro tokie ryškūs, kad subkultūros nariai ima jaustis skirtingais (kultūrinė divergencija). Priešingas variantas – vienas žmogus ar nedidelė grupė suformuoja tam tikrą elgesio, aprangos, tikėjimų ir kitokių kultūrinių elementų visumą, kurią pateikia ir išplatina visuomenėje, verbuodamas subkultūros narius.[1]

Subkultūrų pavyzdžiai: bohemiečiai, gotai, hakeriai, hipiai, hipsteriai, pankai, skustagalviai, LGBT, nudistai.

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 Subkultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-06.