Suasono domenas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Suasono domenas, vėlesniais laikais vadintas Siagrijaus karalyste − Romos imperijos istorinis administracinis vienetas, eksklavas, de facto nepriklausoma romėnų valstybė, egzistavusi 457−486 m. šiaurinėje Galijoje (dab. šiaurės Prancūzija).

lot. Regnum Suassonis Suasono domenas
buvusi karalystė
← 457 – 486 →
Location of Siagrijaus karalystė (violetinė) 481 m.
Sostinė	Suasonas (457−469 m.) Liutecija (469−486 m.)
Kalbos	Lotynų kalba
Religija	Krikščionybė
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	457 m., 457
- Chlodvigo užkariavimas	486 m.
Valiuta	Senovės Romos pinigai

Raida

Domenas buvo įkurtas apie 459 m. Vakarų Romos imperatoriaus Majoriano. Jis paskyrė Aegidijų Galijos kariniu magistru Suasono mieste, tačiau netrukus germanų gentys atkirto jo valdas nuo Romos imperijos, paversdamos jas eksklavu. Jis palaikė gerus santykius su frankais šiaurėje, kuriuos valdė Childerikas I.

464 m. Aegidius buvo nužudytas arba nunuodytas, ir po trumpo jo įpėdinio Paulo valdymo į valdžią atėjo jo sūnus Siagrijus. 476 m. Odoakras nuvertė paskutinįjį Romos imperatorių, ir Siagrijus prašė Rytų Romos imperijos pripažinti jo valstybę Romos paveldėtoja, tačiau ši teisė perduota barbarui Odoakrui. Dėl to Siagrijus nutraukė ryšius su Rytų imperija. Jis vis dar laikė save Romos vietininku ir save titulavo kunigaikščiu (dux), o germanai jį titulavo „romėnų karaliumi“.

481 m. mirus Frankų karaliui Childerikui, jo sūnus Chlodvigas pradėjo karą prieš Siagrijų. 486 m. jam pavyko sumušti Siagrijų Suasono mūšyje. Šis pabėgo pas Vestgotų karalių Alariką II, tačiau buvo sugrąžintas Chlodvigui ir nužudytas.

Po Chlodvigo mirties 511 m. Siagrijaus valdos buvo atkurtos kaip Merovingų valdoma Suasono karalystė ir davė pradžią Neustrijai.

Komitai

Suasono domeną valdė Romos vietininkai komitai:

• Aegidijus (457−464 m.),
• Paulas (464 m.),
• Siagrijus (464−486 m.)