Sučevicos vienuolynas

Sučevicos vienuolynas, (rumun. Mănăstirea Sucevița) – gynybinis stačiatikių vienuolynas šiaurės rytinėje Rumunijoje, buvusios istorinės Bukovinos pietinėje dalyje. Išsidėstęs prie Sučevicos upės, 18 km nuo Reduci miestelio (Sučavos apskritis). Už vienuolyno mūrinės tvoros iškilusi Kristaus Prisikėlimo cerkvė, kuri dėl savo freskų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (žiūr.: Šiaurinės Moldavijos dekoruotos bažnyčios).

Išorinis vaizdas

Istorija redaguoti

 
Cerkvės sieninės freskos fragmentas: gospodaris Aleksandras Gerasis su žmona Ana (Jurgio Karijotaičio dukra).

Vienuolyną XVI a. 8–tame dešimtmetyje fundavo Movilų giminė: buvę gospodariai Jeremijus ir Simonas bei buvęs Moldavijos metropolitas Jurgis. Apie 1595 m., kai dar vienas šios giminės atstovas ruošėsi užimti sostą, vienuolynas buvo rekonstruotas – išmūryta galinga apsauginė tvora su aukštais penkiais bokštais, o cerkvės sienas 1595–1596 m. tapytojai Sofronas ir Jonas išpuošė freskomis.

Lenkijos-Turkijos karo metu, 1690 m. vienuolyną buvo užėmę Nikodemo Žaboklickio vadovaujami daliniai. Dabartiniu metu viename iš vienuolyno pastatų įrengtas muziejus, lankytojams demonstruojantis itin senas ikonas, liturginius indus, gobelenus ir knygas.

Architektūra redaguoti

Cerkvės architektūra būdinga šiam kraštui: su bokštu, keturkampio pastato rytinėje dalyje suformuotos trys apsidės (iš rytų, pietų ir šiaurės pusių). Retai kur Bukovinoje šventovėse sutinkamas prie įėjimo išmūrytas arkinis prieangis.

Šventovės išorinės freskos išsilaikė puikiai, net ir šiaurinėje sienoje, kuri paprastai būna paveikiama dėl šiame krašte siaučiančių šiaurės vėjų. Rytinės sienos freskose vaizduojami Dievas Tėvas, Jėzus Kristus, Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų ir kt. Šonuose – angelai, Bažnyčios tėvai, šventieji ir kankiniai. Šiauriniame fasade vaizduojamos dorybės, kurių pagelba galima pakilti į Dangų. Lipantiems į viršų padeda angelai, o paslydusių ir nukritusių laukia velniai. Šalia – šv. Jono Klimako gyvenimo kelią atkuriantys vaizdai. Pietinėje sienoje nutapytas Jesės medis su filosofų, turėjusių įtakos krikščionybės vystymuisi, portretais. Prie pietinės sienos besišliejančio įėjimo prieangio vidus ištapytas scenomis iš Apreiškimo šv. Jonu (Apokalipsės). Vakarinė siena yra palikta laisva nuo tapybos. Vidinių freskų tematika yra panaši į kitų Bukovinos cerkvių.

Literatūra redaguoti

  • Ryszard Brykowski, Tadeusz Chrzanowski, Marian Kornecki. Sztuka Rumunii – Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk: Zakład Narodowy imienia Ossolińskich – Wydawnictwo, 1979, s. 87 ISBN 83-04-00121-7
  • Michał Jurecki. Bukowina. Kraina łagodności – Kraków: Bezdroża, 2001, s. 243–252 ISBN 83-913283-2-5
  • Witold Korsak, Jacek Tokarski. Rumunia – Bielsko-Biała: Pascal, 2004, s. 221–222 ISBN 83-7304-380-2

Nuorodos redaguoti