Sučava
| Sučava rumun. Suceava | |
|---|---|
| |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Rumunija
|
| Apskritis | Sučavos apskritis |
| Gyventojų | 105 800 |
| Plotas | 52 km² |
| Tankumas | 2 035 žm./km² |
 Vikiteka |
Sučava |
| Kirčiavimas | Sučavà |
Sučava – miestas šiaurės rytų Rumunijoje; apskrities centras. Išvystyta mašinų, chemijos, popieriaus, medienos, tekstilės, odos, avalynės, maisto pramonė.
Istorija
redaguoti
XIV–XVI a. Sučava buvo Moldavijos kunigaikštystės sostinė, iš jos šalį valdė tokie garsūs gospodariai kaip Aleksandras Gerasis, Štefanas III Didysis ar Petras IV Rarešas. Iš to laikotarpio išliko įdomūs statiniai:
- Sosto tvirtovė (rumun. Cetatea de Scaun). Pastatė XIV a. Petras I Mušatas, ji buvo moldavų gospodarių gyvenamoji vieta. Ją 1492 m. nesėkmingai bandė paimti Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Albrechtas. Štefano III Didžiojo valdymo laikais tvirtovė buvo perstatyta, o 1675 m. gospodariaus Dimitro Cantacuzino nurodymu sugriauta.
- Moldavijos dangiškojo globėjo Šv. Joano Naujojo (Sučaviečio) vienuolynas. Pradėtas statyti 1514 m. Bogdano III Kreivojo valdymo metu, o statybas 1522 m. užbaigė jo sūnus Štefanas IV.
- Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Šv. Jurgio bažnyčia, nuo 1403 m. buvusi Moldavijos ir Bukovinos mitropolijos katedra. XVI a. pr. apgriauta, o XIX–XX a. sandūroje rekonstruota (visgi pirminė išvaizda atstatyta nebuvo).
- Šv. Dimitro Salonikiečio bažnyčia, žinoma savo vidinėmis freskomis. Šventovę XVI a. vid. fundavo Petras Rarešas. Išliko konsekravimą primenanti lenta su Moldavijos kunigaikštystės herbu.
- Armėnų katalikų vienuolynas „Zamca”. Jį XVII a. pr. per Aleksandro Gerojo valdymą įkūrė pabėgėliai. Šv. Auksentijaus bažnyčia (1551 m.), 26 m aukščio varpinė (1606 m.) ir Šv. Jurgio koplyčia (1606 m.). ATR valdovas Jonas Sobieskis, kariaudamas su turkais, 1691 m. vienuolyne buvo įrengęs atramos punktą.
Sportas
redaguoti- NC Foresta Suceava (futbolas)