Stroganovai

Stroganovai (rus. Строгановы,Строгоновы, pranc. Stroganoffs) – rusų pirkliai ir pramonininkai, vėliau baronai ir grafai, stambūs žemvaldžiai ir valstybės veikėjai XVI–XX a.

Giminės istorija redaguoti

Grigorijus Dmitrijevičius Stroganovas (iki1715 m.)

Giminė kilusi iš praturtėjusių pomorų valstiečių. Jos pradininkas Fiodoras Lukičius Stroganovas gyveno Solvyčegodske (dab. Archangelsko sritis) XV a. pabaigoje. Čia jo sūnus Anikejus Fiodorovičius Stroganovas (1488–1570 m.) išvystė druskos gavybos verslą. 1558 m. caras Ivanas Rūstusis A. Stroganovą ir jo vaikus apdalijo žemėmis tuometinės Rusijos rytiniame pakraštyje palei Kamos ir Čiusovajos upes. Pačių Stroganovų prašymu jų žemės buvo įtrauktos į opričiną, kurioje buvo taikomas tiesioginis paties caro valdymas. Tokiu būdu giminė galėjo lengviau plėstis į naujas žemes Urale ir Sibire, vystydama žemdirbystę, medžioklę, žvejybą, druskos, rūdų gavybą. Jie turėjo teisę statyti tvirtoves ir miestus, malšinti vietinių gyventojų pasipriešinimą savo sukurtomis družinomis. A. Stroganovo sūnus Semionas, anūkai Maksimas ir Nikita finansavo Jermako 1581 m. kampaniją į Sibirą. 1620 m. Stroganovai buvo valdžios pamaloninti nusipelniusių žmonių titulais už humanitarinę ir finansinę pagalbą lenkų intervencijos laikotarpiu.

XVII a. Stroganovai daug investavo į druskos verslą Solikamske. Vienijant plačiai pasklidusias giminės žemes, buvo nusavintos druskų verslovės, priklausiusios Šustovų ir Filatjevų giminėms. XVIII a. Stroganovai pastatė Urale eilę geležies ir vario lydymo gamyklų. Po Šiaurės karo (1700–1721 m.), kada Stroganovai ženkliai parėmė Petro I vyriausybę, jiems buvo suteikti baronų ir grafų titulai, jie tapo neatsiejama šalies aristokratijos dalimi, užėmė įtakingus valstybės postus.

Po Rusijos revoliucijos 1917 m. Stroganovai pasitraukė su baltųjų judėjimu į užsienį. Jų visas likęs nekilnojamas turtas, kitos vertybės buvo nacionalizuotos.

Palikimas redaguoti

Stroganovų cerkvė Žemutiniame Naugarde (pašventinta 1719 m.)

Stroganovų giminė visais laikais rodė išskirtinį dėmesį menui, literatūrai, istorijai, archeologijai. Jie sukaupė turtingas bibliotekas, meno kūrinių, medalių, monetų ir kt. kolekcijas, statė įspūdingus rūmus, kulto pastatus.

Rūmai redaguoti

Stroganovų rūmai Sankt Peterburge

Stroganovų rūmai Sankt Peterburge (XVIII a. vid.) – išskirtinės architektūros statinys (dab. Rusų muziejaus statinių komplekso dalis); vienas iš akcentų centriniame Nevos prospekte;
Stroganovų vasarnamis Sankt Peterburge;
Bracevo dvaras prie Maskvos;
Marjino dvaras Leningrado srityje;
Volyševo dvaras Pskovo srityje.

Bažnyčios redaguoti

Stroganovų mokyklos ikona

Šios giminės atstovai taip pat pastatė puošnias baroko stačiatikių bažnyčias visoje Rusijoje, iš kurių vienos įspūdingiausių:

Solvyčegodsko soboras (1688–1696 m.);
Ustiužnos cerkvė dab. Vologdos srityje (1694 m.);
Gordejevkos cerkvė dab. Žemutinio Naugardo srityje (1697 m.);
Žemutinio Naugardo cerkvė (pašventinta 1719 m.).

Stroganovų mokykla redaguoti

Nuo XVI a. žinoma Stroganovų ikonų tapybos meistrų mokykla, įvedusi į šią sritį siauros specializacijos sampratą bei pirmą kartą pradėjusi naudoti ikonose spalvingus gamtos motyvus, vaizdingus fono peizažus. Geriausi darbai XVII a. bažnytinio meninio audinių siuvinėjimo srityje (церковное лицевое шитьё) taip pat priklauso giminės mokyklai. Be to, yra pripažįstama Stroganovų architektūrinio stiliaus kryptis Maskvos baroke.

Su garsios giminės vardu siejamas populiarus rusų virtuvės patiekalas befstrogenas (pranc. Boeuf Stroganoff, 'jautiena pagal Stroganovą').

Stroganovų fondas redaguoti

1992 m. JAV įkurtas Stroganovų fondas, skirtas atkurti ir išlaikyti giminės palikimą Rusijoje. Fondo įkvėpėja – baronienė Helene de Ludinghausen, gyvenanti Paryžiuje, kurios motina – princesė Ksenija Aleksandrovna Ščerbatova, dar gimusi Stroganovų rūmuose.

Žinomi Stroganovai redaguoti

Stroganovų palaikai saugomi Solvyčegodsko istorijos muziejaus koplyčioje

Aleksandras Grigorjevičius Stroganovas (1795–1891 m.)`– generolas-adjutantas, valstybės tarybos narys, kelių gubernijų generalgubernatorius, vidaus reikalų ministras; dalyvavo 1813–1814 m. mūšiuose, prisidėjo malšinant lenkų sukilimus;
Aleksandras Sergejevičius Stroganovas (1733–1811 m.) – imperatorienės Jelizavetos numylėtinis, menų akademijos prezidentas, viešosios bibliotekos direktorius, filantropas;
Grigorijus Aleksandrovičius Stroganovas (1824–1878 m.) – grafas, kolekcininkas, mecenatas; pagarsėjo slaptomis vedybomis su didžiąja kunigaikštiene Marija Nikolajevna, caro Nikolajaus I dukterimi;
Grigorijus Dmitrijevičius Stroganovas (1656–1715 m.) – giminės žemių vienytojas; didžiuliais pinigais gelbėjo carui Petrui I Šiaurės kare;
Pavelas Aleksandrovičius Stroganovas (1774–1811 m.) – grafas, caro Aleksandro I komiteto narys, senato narys; pasižymėjo mūšiuose prie Borodino ir Leipcigo;
Sergejus Grigorjevičius Stroganovas (1794–1882 m.) – generolas–adjutantas, valstybės tarybos narys, Maskvos generalgubernatorius, archeologijos draugijos įkūrėjas; pasižymėjo Borodine, 1828 m. Turkijos kare, Krymo kampanijoje; valdė 80 000 valstiečių;
Fiodoras Vasiljevičius Stroganovas (g. 1968 m.) – Rusijos vargonininkas, kompozitorius.