Strobėnai
Strobėnai vok. Strobjehnen rus. Куликово | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Zelenogradsko rajonas |
Įkūrimo data | 1405 m. |
Gyventojų | 267 |
Pašto kodas | 238542 |
Tel. kodas | +7 401 50 |
Strobėnai (vok. Strobjehnen, nuo 1945 m. rus. Штробйенен, nuo 1946 m. Kulikovas, rus. Куликово) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, nuo 2006 m. gruodžio 28 d. Kovrovo kaimo gyvenvietės kaimas.[1]
Istorija
redaguotiSembos žemės kaimo pavadinimas Strōbijeins prūsiškos kilmės. 1405 m. minimas Strobieyn.[2] 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas.[3] 1910 m. buvo 128 gyventojai.[4] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. – 2006 m. Romanovo apylinkės kaimas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1939 m. | Žuvininkų apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
1939–1945 m. | Sembos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1946–1946 m. | Kranco rajonas | TSRS |
1947–2006 m. | Romanovo apylinkė Zelenogradsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2006 m. | Kovrovo kaimo gyvenvietė Zelenogradsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Strobėnai GenWiki
- ↑ Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok. Archyvuota kopija 2012-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
redaguoti- Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
- G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.