Straubliuočiai
| Hemiptera | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Žalioji cikadėlė (Cicadella viridis) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Pobūriai[1] | ||||||||||||
|
Straubliuočiai (Hemiptera) – vabzdžių būrys. Jam priklauso 50-80 tūkst. rūšių[2]. Šio būrio vabzdžius vienija savita burnos aparato sandara.
Ypatybės redaguoti
Visiems straubliuočių būrio atstovams būdingas siurbiamasis burnos aparatas. Straubliuką sudaro pailgėjusios mandibulės ir maksilės, kurias apsupa pakitusi apatinė lūpa. Toks burnos aparatas pritaikytas pradurti audinius (dažniausiai augalų) ir siurbti skysčius. Panašų burnos aparatą turi straubliuočiams giminingi tripsai ir utėlės, bet šios šeimos lengvai atskiriamos pagal kitus požymius.
Priekiniai sparnai arba plėviški, arba prie pagrindo sukietėję (blakės). Sparnai sudedami stogiškai arba plokščiai. Užpakaliniai sparnai visada plėviški ir dažniausiai trumpesni už priekinius.
Antenos dažniausiai iš 5 segmentų, letenėlės – iš 3 arba mažiau.
Gyvenimo ciklas ir ekologija redaguoti
Straubliuočių metamorfozė nepilna, t. y. iš kiaušinėlių išsirita į suaugėlius panašūs jaunikliai, nėra lėliukės stadijos. Tai didžiausias nepilnos metamorfozės vabzdžių būrys – kitiems gausiausiems būriams (drugiams, vabalams, dvisparniams ir plėviasparniams) būdinga pilna metamorfozė su kirmėliškomis lervomis ir lėliukės stadija.
Amarams būdinga partenogenezė, kuomet neapvaisintos patelės gimdo savo klonus.
Didžioji dalis straubliuočių – augalėdžiai. Likusios dalies dauguma – plėšrūnai. Yra ir kraujasiurbių parazitų.
Dalis straubliuočių prisitaikė prie vandeninio gyvenimo būdo (vandens skorpionai, nugarplaukos), arba gyvena ant vandens paviršiaus (vandeniniai čiuožikai). Pastarosios šeimos gentis Halobates – vieninteliai jūriniai vabzdžiai.
Sistematika redaguoti
Seniau straubliuočiai buvo skaidomi į 2 būrius - lygiasparnius (Homoptera) ir blakes (Heteroptera). Vėliau nustatyta, kad kartu su amarais lygiasparniams priskirti cikadiniai iš tiesų giminingesni blakėms, nei amarams, o blakinukės užima tarpinę padėtį tarp jų. Todėl šiuo metu lygiasparniai ir blakės sujungti į vieną būrį su keliais (dažniausiai 4) pobūriais:
- Cikadiniai (Auchenorrhyncha)
- Infrabūrys Cicadomorpha
- Infrabūrys Fulgoromorpha – kartais šie infrabūriai išskiriami kaip atskiri pobūriai.[3]
- Blakės (Heteroptera)
- Amariniai (Sternorrhyncha)
- Blakinukės (Coleorrhyncha)
Nuorodos redaguoti
- ↑ Stonis J. R., Remeikis A., Auksoriūtė A., Baužys D., Vilkas A., 2010. Sunorminti ir nauji Lietuvoje aptinkamų straubliuočių būrio, blakių pobūrio (Insecta: Hemiptera: Heteroptera) vabzdžių vardai Archyvuota kopija 2017-10-08 iš Wayback Machine projekto.. Acta Zoologica Lituanica, 20, 3: 264-274.
- ↑ Jon Martin & Mick Webb. „Hemiptera...It's a Bug's Life“ (PDF). Natural History Museum. Nuoroda tikrinta rugpjūčio 23, 2012.
- ↑ Fauna Europaea (2011) Archyvuota kopija 2012-10-19 iš Wayback Machine projekto. Fauna Europaea version 2.4. Web Service available online at http://www.faunaeur.org Archyvuota kopija 2017-06-02 iš Wayback Machine projekto. [interaktyvus]. Žiūrėta 2012.08.23