Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Strandkorbas (vok. Strandkorb 'paplūdimio pintinė'; dan. strandkurv) – vienvietis ar dvivietis pintas paplūdimio krėslas, saugantis nuo saulės, vėjo, lietaus ir smėlio.

Turistės sėdi strandkorbe Darso pusiasalyje 1955 m.
Strandkorbas Baltijos pakrantėje

Strandkorbai daugiausia naudojami Šiaurės jūros ir Baltijos pakrantėse, taip pat kitose pakrantėse su stipriais vėjais. Strandkorbus vasarą paprastai galima išsinuomoti.

Skiriami du strandkorbų tipai:

  • Šiaurės jūros strandkorbas – tiesus ir kampuotas,
  • Baltijos strandkorbas – apvaliu atlošu-stogeliu.

Teigiama, kad strandkorbus 1882 m. Rostoke išrado vokietis pynėjas Vilhelmas Bartelmanas (Wilhelm Bartelmann) turisto iš Varnemiundės reikalavimu. 1883 m. jis vietiniame laikraštyje paskelbė apie pirmąją strandkorbų nuomos paslaugą. Pirmieji strandkorbai buvo vienviečiai ir greitai ėmė plisti kitose Vokietijos pakrantės vietose. Šių dienų modeliai daugiausia yra dviviečiai, su palenkiamais stogeliais. Kai kurie iš jų modelių leidžia gulėti. Tokie strandkorbai turi ranktūrius ir pakojas, ertmę daiktams po sėdyne, taip pat dangalus nuo lietaus ir saulės.

Tomas Manas savo 1901 m. romane „Budenbrokai“ minėjo strandkorbus (juos vadino žodžiais vok. Strandkorb ir vok. Sitzkorb). Romano veiksmas vyko Travemiundės paplūdimyje. Galbūt T. Manas supainiojo istorinius faktus, tačiau kažin ar tai tiesa.