Storakojė plėšriablakė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Phymata crassipes | ||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Storakojė plėšriablakė (Phymata crassipes) | ||||||||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||||||||||
| Phymata crassipes Fabricius, 1775 |
Storakojė plėšriablakė (Phymata crassipes) – plėšriablakių šeimos atstovas.
Kūnas 7-9 mm ilgio, patelės yra šviesesnės gintarinės, rusvos spalvos, o patinėliai – tamsesni, raudonai rudos spalvos.
Patinėlių antenos yra ilgesnės ir siekia 2,5-3 mm, o patelių – 2,1-2,5 mm. Trikampis skydelis trumpesnis nei krūtinės skydelis (be iškilių vagelių). Priekinės poros kojų šlaunys stiprios, išplatėjusios – kartu su puikia maskuote padeda sučiupti grobį priekinėmis kojomis. Trys pirmi pilvelio segmentai nėra išplatėję ir aštrūs, paskutinis pilvelio trečdalis stipriai išplatėjęs – panašus į rombą. Membrana rusvos spalvos.
Tipiškas plėšrūnas. Aukos dažniausiai tyko pasislėpęs, o jai priartėjus – čiumpa priekinėmis kojomis. Aukomis tampa smulkus dvisparniai, drugiai, žolblakės ir kiti nariuotakojai.
Tiek suaugę individai tiek lervos esant pavojui skleidžia žmogaus ausiai negirdimą čirškėjimą, kurį išgauna trindami straubliuką. Esant rimtam pavojui sustingsta, imituoja sausą lapelį, o pavojui sumažėjus sprunka į slėptuvę.
Suaugėliai pasirodo balandžio gale – birželio pradžioje, poruojasi, deda kiaušinėlius grupėmis ant augalų stiebų. Nauja karta iš kiaušinėlių išsirita birželio-liepos mėnesį. Žiemoja paklotėje tiek suaugę individai, tiek nimfos, kurios suauga kitų metų birželio mėnesį.
Mėgsta sausas, saulėtas, akmenuotas pamiškes ar šlaitus, uolų viržynus.
Paplitusi visoje Europoje, Afrikoje, Šiaurės Azijoje (išskyrus Kiniją), Pietų Azijoje.
