Stokholmo konferencija

Stokholmo konferencija – lietuvių politinių centrų įvairiose šalyse atstovų pasitarimas 1917 m. spalio 18-spalio 20 d., taip pat ir 1918 m. sausio 3-sausio 6 d.

Pirmojoje Stokholmo konferencijoje dalyvavo lietuvių politinių centrų atstovai iš Rusijos, Šveicarijos, Skandinavijos, JAV. Vokietijos okupuotą Lietuvą atstovavo Lietuvos Tarybos vicepirmininkas Jurgis Šaulys. Konferencija priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad kariaujančios valstybės pripažintų Lietuvą nepriklausoma valstybe. Taip pat visi užsienio valstybėse gyvenantys lietuviai buvo raginami imtis aktyvios informacinės - agitacinės veiklos už Lietuvos nepriklausomą valstybę. Konferencija taip pat pripažino Lietuvos Tarybą lietuvių tautos aukščiausiu organu. Antrojoje Stokholmo konferencijoje priimta rezoliucija reikalavo, kad Rusija ir Vokietija pripažintų Lietuvos nepriklausomybę etnografinėse ribose, kad lietuvių atstovai būtų priimti kaip lygiaverčiai dalyviai bet kokiose taikos derybose. Rezoliucijoje taip pat reikalauta leisti lietuvių tautai deklaruoti savo norus be jokio išorinio spaudimo, leisti sušaukti lietuvių tautos Steigiamąjį Seimą Vilniuje.