Stjepan Mitrov Ljubiša

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Stefanas M. Liubiša serb. Стјепан Митров Љубиша
Gimė	1824 m. vasario 29 d. Budva
Mirė	1878 m. lapkričio 23 d. (54 metai) Viena
Veikla	Juodkalnijos politikas ir rašytojas

Stepanas Mitrovas Liubiša (serb. Стјепан Митров Љубиша; 1824 m. vasario 29 d. Budvoje, Dalmatijoje – 1878 m. lapkričio 23 d. Vienoje, Austrijoje) – iš Juodkalnijos kilęs serbų rašytojas, visuomenės ir politinis veikėjas.

Paminklas S.M.Liubišai Budvoje

Biografija

Gimė Budvoje, tačiau save kildino iš juodkalniečių Paštrovičių klano, ką pasididžiuodamas pabrėždavo. Vienas iš jo pusbrolių buvo Visarionas Liubiša (1823-84 m.), kuris buvo Serbijos stačiatikių bažnyčios metropolitu 1882-1884 m. Tėvas Mitaras (pagal jį tėvavardis Mitrovas) buvo jūreivis, kurį Stepanas retai matydavo. Jis mirė, kai Stepanui tebuvo 14 metų. Mokėsi privačioje mokykloje, kur mokyta italų kalba. Mokėsi nereguliariai, nes teko dirbti ir uždirbinėti duoną šeimai. Dėl to S.Liubiša buvo daugiausia savamokslis, mokinosi iš visų knygų kokias tik pavykdavo gauti. 1853 m. pradėjo dirbti sekretoriumi gimtojo miesto savivaldybėje, šiose pareigose išbuvo iki 1861 m. S.Liubiša išmoko visus įstatymų sąvadus italų kalba ir ėmė ginti teismuose prastuomenę, rengė jiems teismams reikalingus dokumentus ir atstovavo teismuose. Savamokslį teisininką pripažino Vienoje, Austrijos-Vengrijos vyriausybė paskyrė S.Liubišą notaru Budvoje be tam reikalingų egzaminų.

Aktyviai dalyvavo revoliuciniame judėjime 1848 m. Buvo aktyvus susikūrusio Boka Kotorska atstovų susirinkimo Prčane narys ir pasisakė keliose kalbose prieš italų kultūrinį dominavimą ir už pietų slavų vienybę.

1861 m. buvo išrinktas Dalmatijos parlamento Zadare deputatu, o netrukus išsiųstas į parlamentą Vienoje kaip parlamento narys nuo Nacionalinės Dalmatijos partijos (tuo metu į ją įėjo ir kroatai ir serbai) ir daugiau nei 15 metų nuolat perrenkamas naujoms kadencijoms atstovavo šį Balkanų regioną. 1870–1878 m. buvo Dalmatijos parlamento prezidentu. Būdamas deputatu ir parlamento vadovu Stepanas Liubiša bandė gerinti Dalmatijos ekonominę padėtį ir atkreipti Austrijos valdžios dėmesį į šį neturtingą regioną.

Kūryba

Savita rašytojo kūryba lyginama su Petro II Negošo kūriniais. S. M. Liubišos kūriniai laikomi tiek serbų, tiek juodkalniečių literatūros palikimu, atskiros jo frazės ir pasisakymai tapo aforizmais.

Literatūrine veikla užsiėmė nuo 1843 m. Savo kūrybinėje veikloje buvo Vuko Kradžičiaus pasekėju. 1845 m. pradėjo leisti „Serbų-Dalmatų Žurnalą“. 1868 m. išleido Petro Negošo epopėjos „Kalnų vainikas“ vertimą į lotynų kalbą. 1868 m. publikavo savo pirmąjį apsakymą „Stefanas Mažasis“. Po 1870 m. ėmė rašyti intensyviau, bet visi jo kūriniai buvo spausdinami tik periodiniuose leidiniuose. Tik 1875 m. išleido savo pirmąją knygą "Juodkalnietiškos istorijos". 1877 m. ėmėsi publikuoti šimtą apsakymų, jungiamų bendro pavadinimo "Vuko Doičevičiaus istorijos", bet iki savo mirties spėjo išspausdinti tik 37 iš jų.

S.Liubišos apsakymai remiasi turtinga folklorine ir lingvistine medžiaga.

1838 m. Vienoje buvo išleisti S.Liubišos memuarai.

Rinktiniai kūriniai

• Boj na Visu
• Ščepan Mali
• Pripovijesti crnogorske i primorske (1875, 1876)
• Prodaja partijare Brkića
• Kanjoš Macedonović
• Skočidjevojka
• Pop Andrović, novi Obilić'
• Kradja i prekradja zvona
• Pričanja Vuka Dojčevića

Atminimas

• 
  Jugoslavijos pašto ženklas su Stepanu Mitrovu Liubiša 1975 m.
• Jugoslavijos pašto ženklas su Stepanu Mitrovu Liubiša 1999 m.
  Jugoslavijos pašto ženklas su Stepanu Mitrovu Liubiša 1999 m.

• Budvoje Stepanui Mitrovui Liubišai pastatytas paminklas
• Jugoslavijos paštas išleido dvi pašto markes su rašytojo ir politiko atvaizdu
• Juodkalnijoje jo vardu yra vadinamos mokyklos, kultūros įstaigos ir draugijos