Sterblinis vilkas

Thylacinus cynocephalus

Sterblinis vilkas (Thylacinus cynocephalus)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Potipis:	Stuburiniai ( Vertebrata)
Antklasis:	Amniotai ( Amniota)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Poklasis:	Sterbliniai ( Marsupialia)
Būrys:	Plėšrieji sterbliniai ( Dasyuromorphia)
Šeima:	Sterbliniai vilkai ( Thylacinidae)
Gentis:	Thylacinus ( Thylacinus)
Rūšis:	Sterblinis vilkas ( Thylacinus cynocephalus)

Binomas

Thylacinus cynocephalus
Harris, 1808

Sterblinis vilkas (Thylacinus cynocephalus) – plėšriųjų sterblinių (Dasyuromorphia) būrio tikriausiai išnykęs žinduolis.^[2] Australijoje juos išnaikino šuo dingas. Tasmanijoje labai retais atvejais pasitaiko pranešimų, jog jų pastebėta kalvotose vietose, tačiau patikimų jų išlikimo įrodymų nėra.

Paskutinis nelaisvėje augintas sterblinis vilkas nugaišo 1936 m. Tasmanijos Hobarto zoologijos sode. Nuo 1938 m. šie gyvūnai imti saugoti įstatymų, nes buvo naikinami dėl avių ir naminių paukščių puldinėjimo.

IšvaizdaKeisti

Sterblinis vilkas buvo šviesios rudos spalvos, panašus į vilką, bet jo tvirto pamato uodega negalėjo būti vizginama kaip šuns. Žemiau pečių, ant nugaros buvo kelios eilės juodų dryžių.

ŠaltiniaiKeisti

↑ „IUCN Red List - Thylacinus cynocephalus“. IUCN Red list. Suarchyvuotas originalas 2012-07-08. Nuoroda tikrinta 2011-10-26.
↑ Kazimieras Baranauskas. Sterblinis vilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 517 psl.

Vikiteka: Sterblinis vilkas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] „IUCN Red List - Thylacinus cynocephalus“. IUCN Red list. Suarchyvuotas originalas 2012-07-08. Nuoroda tikrinta 2011-10-26.

[2] Kazimieras Baranauskas. Sterblinis vilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 517 psl.

[1]

[2]