Atverti pagrindinį meniu

Stepono Batoro traktas – istorinis kelias, jungiantis du Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestus – Vilnių ir Polocką.

IstorijaKeisti

 
Lietuvos kariuomenė (apatiniame dešiniajame kampe) priartėjo prie Polocko. 1579 m.

1576 m. išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Steponas Batoras iškart turėjo tęsti karą su Maskva, pradėtą dar jo pirmtako Žygimanto Augusto. Rusai buvo užėmę rytines Kunigaikštystės žemes ir svarbų Polocko miestą, todėl karalius įsakė ruoštis karo žygiui jį atsiimti. Mazovijos miškuose buvo medžiojami žvėrys ir ruošiamos maisto atsargos, Vengrijoje samdomi patyrę kariūnai, iš Italijos pakviesti karo inžinieriai. Pastarųjų vadovaujami sukviesti valstiečiai su kirviais ir kastuvais platino būsimo žygio kelią, tiesė naujas atkarpas.

Kelias prasidėjo Vilniaus Užupyje, ėjo dabartinėmis Polocko ir Stepono Batoro gatvėmis; per laukus ir miškus, kur šiandien stovi Naujosios Vilnios pastatai; kirto Mickūnų, Lavoriškių, Varnionių, Mikailiškių, Naročio, Gluboko ir kt. kaimus, kol pasiekė Polocką. Prie Svyrių buvo surengta jungtinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės apžiūra. 1579 m. liepos 12 d. kariškiams buvo perskaitytas karaliaus manifestas-įsakymas ir daugiatūkstantinė minia naujuoju keliu pajudėjo rytų link. Žygis buvo sėkmingas, Polockas atsiimtas, o pergalingo žygio kelias pavadintas Stepono Batoro traktu.

XX a. senosios Kunigaikštystės teritorijoje buvo nutiesti kiti vieškeliai ir plentai, Stepono Batoro trakto reikšmė sumenko. Šiandien jį primena tik išlikusios atkarpos Lietuvoje ir Baltarusijoje.