Atverti pagrindinį meniu
Dasypoda argentata
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Plėviasparniai
(Wikispecies-logo.svg Hymenoptera)
Antšeimis: Bitiniai
(Wikispecies-logo.svg Apoidea)
Šeima: Bitės
(Wikispecies-logo.svg Apidae)
Gentis: Dasypoda
(Wikispecies-logo.svg Dasypoda)
Rūšis: Stepinė gauruotakojė bitė
(Wikispecies-logo.svg Dasypoda argentata)
Binomas
Dasypoda argentata
Georg Wolfgang Franz Panzer, 1809 [1]

Stepinė gauruotakojė bitė (lot. Dasypoda argentata) – bičių (Apidae) šeimos vabzdžių Dasypoda genties rūšis, paplitusi Europoje nuo Ispanijos iki europinės Rusijos ir nuo Italijos, Bulgarijos iki Lietuvos, Vakarų Rusijos. Aptinkama Kaukaze, Turkijoje, Sirijoje, Irane, išskyrus tropikų sritis. Lietuva yra šiauriniame arealo pakraštyje.

Stepinė gauruotakojė bitė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

BiologijaKeisti

Bitė palyginti nedidelė, jos kūno ilgis 14–16 mm (13–16 mm patinėlių). Kūnas tamsus, krūtinėlė padengta rusvai geltonais plaukeliais, pilvelio viršutinėje dalyje 3–5 segmentai balsvi. Kojos padengtos labai tankiais ir ilgais plaukais, dėl to bitė ir vadinama gauruotakoje.

Aktyvi vasarą. Lanko pievose, pamiškėse žydinčių astrinių šeimos augalų (kiaulpienių, pūtelių, baltagalvių ir kt.) žiedus. Straubliuku pasiekia jų nektarą, kuriuo minta. Skraidydama tarp gėlių, ji platina žiedadulkes, kurias perneša gausiai prilimpančias prie jos plaukuotųų kojų ir kūno, taip prisidėdama prie augalų apdulkinimo.

Viena bičių karta gyvena metus. Veisiasi žvyringame smėlyje išraustuose iki 50 cm gylio urveliuose. Sudaro įvairias kolonijas. Vasaros pradžioje gauruotakojė bitė ruošiasi daugintis. Ji rausia žemėje urvelį, jo šoninėje nišoje įrengia 20-23x10-12 mm dydžio lizdavietę. Jos specialiai niekuo neiškloja, jai kontūrus atstoja urvelio sienos. Į lizdą pradeda nešti nektarą ir žiedadulkes – maisto atsargas būsimai lervai. Paruošusi nektaro ir žiedadulkių mišinį, į ji čia padeda kiaušinėlį, o po to lizdą užkasa žeme. Išsiritusi iš kiaušinėlio lerva suranda prie savęs maistą ir juo maitinasi. Maždaug po mėnesio lerva pavirsta lėliuke, iš kurios vėliau išsirita jauna bitė. Tačiau iš urvelio į paviršių ji neišlenda, o pasilieka jame peržiemoti. Tokiu būdu gauruotakojė bitė, skirtingai nei medunešės bitės, šeimos nesukuria, ji laikoma vieniša bite.[2]

Populiacija LietuvojeKeisti

Stepinė gauruotakojė bitė Lietuvoje saugoma nuo 1989 m.[3]

Aptikta tik Nemuno slėnyje ir arti jo. 8 radavietės nustatytos 19742000 m. nuo Varviškės (Lazdijų raj.) iki Uosos (Prienų raj.). Atskirose vietose prie Gerdašių (Druskininkų sav.) ir Maksimų (Varėnos raj.) pastebėtos gausios populiacijos – per 100 individų. Lietuvoje lanko geltonžiedės žvaigždūnės (Scabiosa ochroleuca) žiedus. Skraido liepos–rugpjūčio mėn. gerai saulės šildomuose žvyringuose smėlio šlaituose su gana skurdžia žoline augalija. Rūšies išlikimui grėsmę kelia buveinių aplinkos pokyčiai: savaiminis apaugimas medžiais ir krūmais, sutankėjusi žolinė danga.[4]

1999 m. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą, skirtą stepinei gauruotakojai bitei.

LiteratūraKeisti

  • Felix Amiet, M. Herrmann, A. Müller, R. Neumeyer: Fauna Helvetica 20: Apidae 5. Centre Suisse de Cartographie de la Faune, 2007, ISBN 978-2-88414-032-4.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti