Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Steigviliai
Steigviliai, 2 troba.JPG
Senovinis mūrinis namas, kurį 1895 m. pastatė Dominykas Požėla [1]

Steigviliai
Koordinatės 56°11′31″š. pl. 24°00′29″r. ilg. / 56.192°š. pl. 24.008°r. ilg. / 56.192; 24.008 (Steigviliai)Koordinatės: 56°11′31″š. pl. 24°00′29″r. ilg. / 56.192°š. pl. 24.008°r. ilg. / 56.192; 24.008 (Steigviliai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybės vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija Žeimelio seniūnija
Gyventojų skaičius 71 (2017 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka SteigviliaiVikiteka

* lenk. Stejgwile,[2]

Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[3]
Vardininkas: Steigvìliai
Kilmininkas: Steigvìlių
Naudininkas: Steigvìliams
Galininkas: Steigviliùs
Įnagininkas: Steigvĩliais
Vietininkas: Steigvĩliuose

Steigviliai – kaimas šiaurės rytinėje Pakruojo rajono dalyje, prie kelio  211  LinkuvaŽeimelis , 4 km į šiaurę nuo Ūdekų.

Medinių rastų klėtis su prieklėčiu
Senas kaimo sodžius
Medinis gyvenamasis namas su prieangiu


Kaimas turi daug išlikusių autentiškų mūrinių ir medinių gyvenamųjų namų, klėčių. Ties rytine kaimo dalimi, pro dirbamus laukus teka Beržtalio upė. Šalia kaimo stovi Steigvilių malūnas. Yra žemės ūkio bendrovė „Žiemagra“.

IstorijaKeisti

Pietinėje kaimo pusėje, Beržtalio kairiajame krante buvo įsikūrusi Steigvilių senovės gyvenvietė, datuojama I tūkst. II puse – II tūkst. pradžia.[4] Sovietiniais metais, archeologinių tyrinėjimų metu, Steigviliuose rastas juodos spalvos lipdytas puodas plonomis sienelėmis.[5]

Kaimas minimas 1555 m. „Guostagalio inventoriuje“. Tuomet Steigviliai buvo Paberžtalio vaitijos dalis, valdoma vaito Jono Steigvilionio (rašoma, gimusio Steigviliuose). 1728 m. Steigvilių kaimas dar buvo žinomas kaip „Paberžtalio kaimas“.[6]

 
Pasaulio tautų teisuolis, kunigas Vladas Požėla su artimaisiais, 1939 m.

XIX a. spaudos draudimo laikais kaimo ūkininkų sodybose lankydavosi garsus Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Čia jis turėjo savo užuovėjas – vietas, kuriose galėdavo ilgesniam laikui apsistoti ir būti tikras, kad jo niekas neįskus žandarams. Čia atvažiavusio knygnešio laukdavo sodiečiai, norintys įsigyti ne tik jo atvežtos draudžiamosios spaudos, bet ir padiskutuoti su juo apie savo ir Lietuvos reikalus. Bieliniui patiko bendrauti ir su veikliu ir išsilavinusiu vietos jaunimu, nes gyvendami pasiturinčiai, tėvai stengėsi vaikams duoti kitokį gyvenimą – leisti juos į mokslus.

1889 m. vasarą knygnešystės organizatorius Motiejus Čepas Diržiuose įkurė draugiją (kuopelę) lietuviškoms knygoms ir laikraščiams skaityti bei platinti. Draugijai priklausė Diržių, Bardiškių ir Steigvilių kaimų ūkininkai: Ignas Povilaitis, Aleksys Jaras, Juozas Beinoras, Juozas Šiurna, Juozas Čepas ir kiti. Sekmadieniais vyrai rinkdavosi Loncmenio miške ir ten skaitydavo uždraustas knygas. Išpuvusio medžio drevėje buvo įsirengę knygyną – biblioteką, o skaitykla tapdavo miško aikštelė. Paprastai, kai susirinkusieji aikštelėje skaitydavo uždraustą spaudą, vienas iš draugijos narių eidavo sargybą. Saugodavo, kad jų slėptuvės neaptiktų žandarai.

1896 m. steigvilietis Vladas Požela suburė 7–8 narių slaptą valstiečių jaunimo draugiją, skirtą platinti lietuviškai spaudai. Draugijos vadovu vėliau buvo Ignas Lapinskas. Draugijos nariai skaitė ir platino tik pasaulietinę literatūrą bei atsišaukimus, vėliau ir LSDP žurnalą „Darbininkų balsas“. Lietuviška spauda aprūpindavo Kremblių dvaro savininkė sūnus Jonas Siabanskis (save vadindavęs Siabu), draudžiamosios spaudos gaudavęs iš Šiaulių knygnešių. Lietuviškos spaudos taip pat atsiųsdavo knygnešys Antanas BaltrušaitisKudirkos Naumiesčio. Draugijai priklausė Adolis Monkūnas iš Steigvilių, Ignas Bičkūnas ir Juozas Valiulis iš Skarulių, Jonas Mišeika iš Puodžiūnų ir kt. Šie jaunuoliai skaitė ir platino lietuvišką spaudą iki pat jos draudimo panaikinimo.

1903 m. steigviliečio ūkininko Poželos klėtyje buvo surengtas vienas pirmųjų lietuviškų vakarų, kurio metu buvo suvaidinta žeimeliečio daktaro, literato Adomo Sketerio pjesė „Iš tamsos į šviesą“. Vaidinimą, kuriame pats dalyvavo, plačiai aprašė tuometis publicistas, vėliau vienas iš LKP įkūrėjų ir lyderių, Vincas Mickevičius-Kapsukas. Jo straipsnyje „Laiškas iš Lietuvos“ rašoma:

[...] Nemažą triukšmą tarp žmonių ir policijos taip pat padaro ir naminiai spektakliai. [...] Pereitą rudenį ir žiemą buvo pasklidusios dėl tų spektaklių Suvalkų gubernijoje kratos ir kalbos. [...] Panašios kalbos dabar pasklido apie Steigvilių sodžių (Panevėžio pav.), kur pereitą vasarą buvo vaidinama nauja drama „Iš tamsos į šviesą“. Dramos turinys yra toks: pabaigusį 4 klases vaikiną tėvai būtinai varo į seminariją; tas neina ir už tai išvaromas iš tėvų namų. Bet jis nepameta mokslo, pabaigia gimnaziją ir universitetą. Tuo tarpu tėvo apmaudas pradeda mažti, jis atsimena savo sūnaus kalbas ir pradeda gailėtis, kad taip aštriai su juo apsiėjo, tuomet juodu vėl susitaiko. Toks, trumpai sakant, buvo tos dramos turinys. Tema čionai labai gerai parinkta, ypatingai, kad Steigvilių apylinkėje yra labai daug leidžiančių į mokslą savo vaikus.; Žmonių per spektaklį buvo susirinkę apie pustrečio šimto. Roles atliko vaidintojai labai gerai, norint kai kurias vaidino paprastos sodietės mergaitės. Įspūdis publikai buvo padarytas labai didelis, vaidinant buvo toks tykumas, kad būtų buvę galima girdėti musę lekiant; tik kai tėvas varė iš namų savo sūnų už tai, kad neina į seminariją, kai kurios dėdienės, matyt, taip pat turinčios besimokančius sūnus, ėmė šaukti: „Į seminariją važiuok! Į seminariją!...“ Didesnei daliai spektaklis labai patiko, norint kiti ėjo ten kokių „komedijų“ pažiūrėti, kiti kokių kalbų apie karą pasiklausyti. Tik senesniųjų dalis atrado, kad ten buvo išjuokiami kunigai... [...] Ypatingai uostinėjo, ar nebuvo per tą spektaklį kas apie karą kalbama, ar nebuvo caro valdžia kritikuojama. Buvo besirengianti vienur kitur kratą padaryti, bet iki šiol dar nesusirengė; bent tik dabar gąsdina, kad reikėsią vaidintojams ir vietą davusiam pinigais užmokėti kokią bausmę.[7]

1919 m. spalio pabaigoje Steigvilių kaime įvyko Pasvalio komendantūros dalinių ir bermontininkų susirėmimas. Pastarieji pralaimėjo ir buvo išvyti Bauskės kryptimi.[8]

Nepriklausomos Lietuvos laikais Steigviliai buvo seniūnijos centras. Seniūnijai priklausė Steigviliai, Steigvilių vienkiemiai, Aleksejevka II ir Naujadvario kaimas. 1932 m. Steigvilių seniūnas buvo Motiejus Indrišiūnas, jo pavaduotojas - Motiejus Požela. 1941 m. vasario mėnesį seniūnijos pagrindu sudaryta Steigvilių apylinkė.[9]

Tarpukariu kaime veikė Steigvilių Pieno perdirbimo draugijos pieninė.

Sovietmečiu kaimas priklausė Karolio Poželos vardo kolūkiui, kurio centras buvo Bardiškiuose. Buvusiame ūkininko Valiulio sodybos name kelerius metus veikė Steigvilių pradinė mokykla.[10] Šiame name taip pat veikė biblioteka, buvo demonstruojami kino filmai, organizuojamos vakaronės.

GyventojaiKeisti

Žymūs žmonėsKeisti

  • Kazys Petkevičius (1926–2008), krepšinio žaidėjas ir treneris, dukart (1947 ir 1953) Europos čempionas (su SSRS krepšinio rinktine).
  • Petras Zakšauskas, Pasvalio komendantūros pirmos kuopos eilinis, 1919-12-12 kautynių su bermontininkais ties Saločiais dalyvis. Už drąsumą ir pasižymėjimus apdovanotas I laipsnio Vyčio kryžiumi.[12]
  • Karolis Požėla (1893–1954), Rusijos Imperijos, JAV, Europos imtynininkas, 1933 Europos čempionas (sunkiasvorių kategorijoje).
  • Vladas Požela (1879–1960), Lietuvos teisininkas, advokatas, knygnešys, Steigiamojo Seimo narys.
  • Vladas Požėla (1913–1997), kunigas, tremtinys.
  • Ignotas Požėla (1879–1914), 3 – šaukimo (1907–1913) Rusijos Dūmos deputatas nuo Kauno gubernijos, knygnešių rėmėjas.
  • Jonas Silickas (1896–1995), Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės 9 pėstininkų pulko karo valdininkas.[13]
  • Juozas Bičkūnas (1917–2013), LLA „Vanagų“ Darbėnų kuopos 2 būrio vadas, tremtinys, politinis kalinys.

Nuotraukų galerijaKeisti

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Diržiai 2 km.  
Skaruliai 4 km.
     
     
     
Puodžiūnai 2 km.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aleksas iš Steigvilių užrašė gimtojo kaimo istoriją
  2. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Tom XI, 323 psl.
  3. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  4. Steigvilių senovės gyvenvietė, KPD.[1]
  5. Juozas ŠLIAVAS. Žeimelio apylinkės, Kaunas: Leidykla „Šviesa“, 1984. 9 psl.
  6. Vidmantas POVILIONIS. Guostagalis iki XVIII amžiaus pabaigos
  7. Genė JUODYTĖ. Steigvilių lietuviškas vakaras
  8. Vytautas Lesčius. Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918-1920, Vilnius, 2004. 219 psl.
  9. Aloyzas Bėčius. Žeimelis I dalis, Vilnius, VšĮ „Versmės“ leidykla, 2010. 329, 330 psl.
  10. https://bardiskiupm.pakruojis.lm.lt/istorija.html
  11. Steigviliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 297 psl.
  12. Lietuvos kariuomenės savaitinis laikraštis "Karys", 1938-12-15, 10 psl.
  13. https://kultura.lrytas.lt/istorija/kovotojo-uz-laisva-lietuva-vaiku-tevyne-svetimoje-salyje-201310081656.htm

NuorodosKeisti