Steigvilių vėjo malūnas

Koordinatės

56°11′50″š. pl. 24°00′17″r. ilg. / 56.197183°š. pl. 24.004633°r. ilg.

Vieta

Pakruojo rajono savivaldybė

Seniūnija

Žeimelio seniūnija

Plotas

658 m²

Naudotas

nuo 1891 m.

Registro Nr.

u.k.2401 / S270

Steigvilių malūnas – kepurinis vėjo malūnas, esantis šalia Steigvilių kaimo (Žeimelio sen.), Pakruojo rajone, prie kelio 211 Linkuva–Žeimelis . Šalia malūno, kitoje kelio pusėje, stovi buvusi malūnininko sodyba.

Technikos paminklas, 1992 m. įtrauktas į kultūros vertybių registrą (unik. kodas 2401). Nuo 2005 m. saugomas valstybės.^[1] Yra išlikę daug originalių dalių ir technologinės įrangos. Šiuo metu malūnas nenaudojamas jokioms reikmėms. 2019 m. Steigvilių malūnas suremontuotas.^[2]

Istorija redaguoti

Steigvilių malūną 1891 m. pastatė Jonas Beinoravičius, padedamas latvio malūnų meistro Bredikio. Jonas Beinoravičius dirbo malūnininku iki mirties, tuomet malūno valdymą perėmė jo sūnus Juozas Beinoravičius - Beinoras. 1941 m. malūnininku tapo Antanas Beinoras (Juozo sūnus). Šis, pasikeisdamas su broliu Pranu, dirbo malūne taip pat iki mirties 1976 m. Vėlesnius dvejus metus malūne dirbo Pranas Beinoras, kol 1978 m. jį pakeitė Juozas Pašiškevičius. Paskutinis Steigvilių malūno malūnininkas buvo Bronislavas Nausėda, dirbęs čia nuo 1988 iki 1993 m.

Sovietmečiu malūnas keletą kartų buvo atnaujintas, XX a. 7-ajame dešimtmetyje įrengtas elektros variklis, XX a. 9-ajame dešimtmetyje apskardintas stogas ir sutrumpinti sparnai, išmontuoti kepurės sukiojimo grąžulai.

2008 m. malūnas buvo apvogtas.^[3]

2010 m. apatinė malūno dalis apkalta medinėmis lentomis.^[4]

2016 m. įamžintas filmuke „Steigvilių malūnas“.^[5]

Malūno sandara redaguoti

Malūnas yra aštuonkampio plano, 4 aukštų. Bendras statinio aukštis 13 m. Pamatai akmeniniai. Sienos medinės, karkasinės konstrukcijos, dengtos malksnomis (apatinė pusė – medinėmis lentomis). Dvejos durys (viengubos ir dvigubos). Technologinė įranga:

Pirmame aukšte yra statvolis su apatiniu krumpliaračiu ir verpste, transmisija.
Antrajame aukšte yra dvejos girnos, (iš jų vienos išardytos).
Trečiajame aukšte yra grūdų piltuvė, statvolis su viršutiniu krumpliaračiu.
Ketvirtajame aukšte yra sparnų mechanizmas: sparnų velenas, krumpliaratis, stabdžių juosta (būklė neaiški).

Netoli durų, vidinėje kertinėje sijoje įrėžta data „1891 Miatu“.^[6]