Stealth žaidimas
Stealth žaidimas (liet. slapto judėjimo žaidimas) – kompiuterinių žaidimų žanras, kurių pagrindinis tikslas – išlikti nepastebėtam, kad būtų atliktos patikėtos užduotys. Kaip ir pats terminas sufleruoja, čia didžiausias dėmesys skiriamas slaptumui, todėl agresyvūs veiksmai neveikia kaip, pavyzdžiui, tipiškuose veiksmo žaidimuose. Žaidimo lauke būna parengta įvairiausių kampų ar praėjimų, kuriais žaidėjas gali naudotis, kad išliktų nepastebėtas.[1] Kai kuriuose žaidimuose leidžiama rinktis judėjimo būdą, iš kurių vienas yra slaptas sėlinimas, o kitas – atviras puolimas. Visgi, šiame žanre skatinama žaidėją daugiau naudotis sėlinimo taktikomis, už tai jis gauna didesnius apdovanojimus.[2]
Slapto judėjimo principai aptinkami ir tokiuose žaidimuose, kuriuose slaptumas nėra fundamentaliai reikšmingas. Šis žaidimo būdas gana plačiai paplitęs tarp žaidimų, kuriuose apjungiami keli žanrai ar bent jau dalis elementų, kaip kad pirmojo asmens šaudyklėse arba platformeriuose. Tokios klasikos, kaip „Pac-Man“, „Lupin III“, „Metal Gear“ ir „Castle Wolfenstein“, nutiesė kelią stealth žaidimų atsiradimui.[3] Vis dėlto, populiarumo įgavo baigiantis praėjusio amžiaus dešimtajam dešimtmečiui, kai buvo išleisti „Thief“, „Tenchu“ bei naujasis „Metal Gear“, kuriuos ilgainiui papildė ir „Hitman“ su „Splinter Cell“.
Ypatumai
redaguotiBene svarbiausias stealth žaidimų tikslas yra įvykdyti užduotis, pritraukiant kiek įmanoma mažesnį dėmesį.[4] Slapstymuisi sukurta žaidimo mechanika leidžia išlikti nepastebėtam specialiai įrengtose vietose arba naudojantis pagalbinėmis priemonėmis. Prie to prisideda ir priešininkų budrumo sistema, kurie dažnu atveju turi tam tikrą nustatytą matymo lauką, taip pat iššaukiamas reakcijas, jei sukeliamas koks nors triukšmas arba paliekamas, įtarimų sukeliantis, pėdsakas. Todėl itin svarbu būti apdairiam ir viską atlikti kuo kruopščiau, vengiant tiesioginės akistatos.[5] Kai kuriais atvejais, užduoties atlikimui reikalaujama būti visiškai nepastebėtam, nors įprastai ją atlikti leidžiama net keliais būdais, nes egzistuoja ne vienas tolesnis scenarijus.[6][7] Kadangi stengiamasi pateikti dinamiškas žaidimų situacijas, pritraukus priešininkų dėmesį, žaidėjui kartais pakanka tiesiog trumpam pasislėpti ir saugiai išlaukti momento, kada galės judėti toliau.[8]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „GAME THEORY; First Use Your Brain, Then Unleash Your Brawn“ – The New York Times.
- ↑ Dan Ackerman: „Tom Clancy's Splinter Cell (PlayStation 2)“ – CNET. (2020-11-21)
- ↑ „The history and meaning behind the 'Stealth genre'“ – Game Developer. Archyvuotas straipsnis.
- ↑ „IE2007: Proceedings of the Fourth Australasian Conference on Interactive Entertainment“ – RMIT University.
- ↑ „Net Ten: The 10 Most Important Modern Shooters“ – games.net. Archyvuotas straipsnis.
- ↑ „Hide and Go Sneak“ – Slate Magazine.
- ↑ „Dishonored's Party Level Rewrote The Rules Of Stealth Games“ – Kotaku.
- ↑ „Thief: Deadly Shadows Review (Xbox)“ – Team Xbox. Archyvuotas straipsnis.