Stasys Vėlyvis
Gimė 1938 m. kovo 13 d.
Varėna I, Alytaus apskritis
Mirė 2023 m. birželio 26 d. (85 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinėse[1]
Veikla teisininkas
Organizacijos Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
Partija 1963 m. SSKP
Alma mater 1962 m. Vilniaus universitetas

Stasys Vėlyvis (1938 m. kovo 13 d. Varėnoje I, Alytaus apskrityje2023 m. birželio 26 d. Vilniuje[2][1]) – Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir civilprocesualistas.

Biografija redaguoti

1957 m. baigė vidurinę mokyklą. Nuo 1960 m. Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies teismo posėdžių sekretorius. 19611962 m. VU Teisės fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vyr. laborantas. 1962 m. baigė teisės studijas VU Teisės fakultete. Nuo 1962 m. VU Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros asistentas. Nuo 1964 m. rugsėjo 1 d. Civilinės teisės ir proceso katedros dėstytojas, nuo 1965 m. vasario 19 d. vyr. dėstytojas. 1965–1968 m. studijavo Maskvos universiteto Teisės fakulteto aspirantūroje, kurią 1971 m. baigė. 1972 m. teisės mokslų kandidatas.[3] Baigęs studijas aspirantūroje vėl grįžo į VU Teisės fakulteto Civilinės teisės ir proceso katedrą, kurį laiką formaliai buvo Baudžiamosios teisės ir proceso katedros etatų sąrašuose. 19741975 m. stažavo Paryžiaus universitete. 1976 m. VU docentas. 19861987 m. ir 19891991 m. ėjo Civilinės teisės ir proceso katedros vedėjo pareigas. 1987–1988 m. dėstė Luandos universitete (Angola).[4]

Nuo 1991 m. birželio 3 d. Vyriausybės aparato privatizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas. 19921996 m. Lietuvos taupomojo banko Administracijos departamento vyriausiasis juriskonsultas. 1996–1997 m. AB Turto bankas Teisės departamento direktorius, valdybos narys. Nuo 1997 iki 2002 m. AB Lietuvos žemės ūkio bankas valdybos narys, valdybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 2002 m. MRU Teisės fakulteto Civilinio proceso katedros dėstytojas, profesorius. Nuo 2004 m. sausio 29 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys. Nuo 2005 m. Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijos narys, Notarų kvalifikacinių egzaminų komisijos narys.[5][6]

Paskelbė įvairių teisės mokslo darbų; yra kelių civilinės, civilinio proceso, romėnų teisės vadovėlių, LR civilinio kodekso, LR civilinio proceso kodekso komentarų autorius ir bendraautoris. Dėstyti dalykai: civilinė teisė, romėnų teisė (privatinė teisė).[7]

Bibliografija redaguoti

  • Romėnų teisė: vadovėlis / Ipolitas Nekrošius, Vytautas Nekrošius, Stasys Vėlyvis. – Kaunas: Vijusta, 1996. – 289 p.: schem. – ISBN 9986-9099-0-2
  • Romėnų teisė / Ipolitas Nekrošius, Vytautas Nekrošius, Stasys Vėlyvis. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Justitia, 2007. – 263 p.: iliustr. – ISBN 9986-567-26-4
  • XII lentelių įstatymai ir jų komentaras: metodinė mokymo priemonė / Stasys Vėlyvis, Marius Jonaitis. – Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2007. – 143 p. – ISBN 978-9955-30-017-5

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 Mirė teisininkas, profesorius Stasys Vėlyvis. 15min.lt. 2023-06-27. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.
  2. Rima Varnienė. Stasys Vėlyvis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-23. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.
  3. Lietuvos mokslo potencialas Archyvuota kopija 2013-12-03 iš Wayback Machine projekto.
  4. Stasys Vėlyvis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 480
  5. http://stasys.velyvis.home.mruni.eu/?page_id=2 Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  6. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=226341
  7. Interviu su Stasiu Vėlyviu, 2008-03-26