Stasys Kašauskas
| Stasys Kašauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1943 m. rugpjūčio 10 d. Birikai, Telšių valsčius |
| Sutuoktinis (-ė) | Bronė Kašauskienė |
| Vaikai | Ieva Kašauskaitė, Indraja Kašauskaitė |
| Veikla | žurnalistas, rašytojas, leidėjas |
| Partija | 1972 m. SSKP |
| Alma mater | 1981 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Stasys Kašauskas (g. 1943 m. rugpjūčio 10 d. Birikuose, Telšių valsčiuje) – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, leidėjas.
Biografija
redaguotiRašytojo Raimondo Kašausko brolis. 1962–1964 m. studijavo Vilniaus universitete (VU). 1964–1967 m. tarnavo SSRS kariuomenėje. 1968–1971 m. dirbo dienraščių „Komjaunimo tiesa“, „Tiesa“, 1971–1975 m. savaitraščių „Gimtasis kraštas“, 1975–1980 m. „Literatūra ir menas“ redakcijose. 1981 m. VU baigė žurnalistiką. 1980–1989 m. žurnalo „Moksleivis“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas.[1]
1989–1990 m. SSRS liaudies deputatas, 1990–1992 m. LR Aukščiausios Tarybos deputatas. 1992–1993 m. savaitraščio „Atgimimas“ redaktorius. 1992–2000 m. žurnalo „Lithuania in the World“ leidėjas ir vyriausiasis redaktorius.[2] 2001–2004 m. leidyklos „Artlora“ direktorius.
Nuo 1998 m. Dominikos Respublikos garbės generalinis konsulas Lietuvoje. Paskelbė daugybę publikacijų periodinėje spaudoje. Turi keletą valstybės apdovanojimų.
Kūryba
redaguotiDebiutavo kaip socializmo statybos romantikas ir patoso reiškėjas. Parengė emocingai komentuojamų dokumentų, susijusių su II pasaulinio karo kolizijomis Lietuvoje.[3]
Įvertinimas
redaguoti- 1989 m. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
- 2010 m. atminimo medalis „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų“
Bibliografija
redaguoti- Žemė nelieka skolinga: apybraiža apie Kulvos melžėją S. Kuodienę. – Vilnius, 1974.
- Žmonės didelėje žemėje: reportažai apie BAM’ą. – Vilnius: Mintis, 1977. – 61 p.
- Gyvenimo vagos: apybraža apie Rokiškio raj. Liudo Giros kolūkį. – Vilnius, 1980.
- Negrįžtantis bumerangas: kelionės apybraiža. – Vilnius: Mintis, 1980. – 128 p.
- Gyvenimo paveikslai: publicistinės novelės. – Vilnius: Vaga, 1982. – 204 p.
- Mes, Adomo vaikai: ironiška proza. – Vilnius: Vaga, 1984. – 221 p.
- Nekasdieniai pasimatymai: meninės apybraižos. – Vilnius, 1985.
- Meilė ir kiti žaidimai: ironiška proza. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 190 p.
- Einu namo: meninė publicistika. – Vilnius: Vaga, 1988. – 214 p.
- Tiesos sakymas: meninė publicistika. – Vilnius: Mintis, 1988. – 137 p.
- Leisk, Viešpatie, numirti (Brailio raštas). – Vilnius: Versmė, 1991. – 264 p.
- Gyvenimo paveikslai: publicistikos rinktinė. – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2003. – 519 p.[4]
- 1990 kovo vienuoliktoji Lietuvos valstybingumo raidoje (sud. Stasys Kašauskas, Birutė Valionytė). – Vilnius: Artlora, 2005. – 40 p.: iliustr. – ISBN 9955-508-14-0
- 1990 kovo 11 Lietuvos valstybingumo raidoje (sud. Stasys Kašauskas, Birutė Valionytė). – Vilnius: Artlora, 2006. – 40 p.: iliustr. – ISBN 9955-508-20-5
- 11 March 1990 in the evolution of еру statehood of Lithuania (compiled by Stasys Kašauskas, Birutė Valionytė). – Vilnius: Artlora, 2007. – 40 p.: iliustr. – ISBN 9955-508-21-3
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Stasys Kašauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 233
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 211 psl.
- ↑ Stasys Kašauskas, LLE[neveikianti nuoroda]
- ↑ Stasys Kašauskas. rasytojai.lt Archyvuota kopija 2007-11-09 iš Wayback Machine projekto.