Štazi (vok. Stasi / Ministerium für Staatssicherheit, liet. Valstybės saugumo ministerija) – Rytų Vokietijos valstybės ministerija. Šalies slaptoji policija ir žvalgybos tarnyba.

Štabas Berlyne (2005)
Suimtųjų pervežimui naudoti užmaskuoti furgonai Barkas B1000
Štazi kalėjimo fotostudija

Socialistų vienybės partija, TSKP atitikmuo Vokietijoje, vadino Štazi 'partijos skydu ir kardu'). Sovietai ją vadino ypač ištikimu ir naudingu partneriu.

Istorija redaguoti

1950 m. vasario 8 d. įkurta MGB pavyzdžiu.[1]

Vadovai redaguoti

Vadinosi VDR saugumo ministrais:

Įtaka redaguoti

Sekė visas VDR gyvenimo sritis. Stebėjo politines VDR gyventojų nuotaikas. Malšindama prieštaravimus, žmones kankindavo ir gąsdindavo.

Įsiskverbė ir palaužė Vakarų Vokietijos valdžią ir slaptąsias tarnybas. Jokia Vakarų slaptoji tarnyba nesugebėjo infiltruoti Stasi.[2][3] Vladimiras Putinas irgi dirbo Štazi.[4]

Devinto dešimtmečio viduryje abiejose Vokietijose išaugo informatorių tinklas (vad. neoficialūs bendradarbiai).

1989 m. žlungant VDR, dirbo 91 tūkst. darbuotojų ir 300 tūkst. informatorių. ~2% šalies gyventojų bendradarbiavo su Stasi – viena plačiausiai įsiskverbusių slaptųjų tarnybų žmonijos istorijoje. 1989 m. prasidėjus Vokietijos susivienijimui, būstines užėmė nepatenkinti piliečiai ir buvo likviduota. Bet Stasi agentai spėjo sunaikinti daug paslapčių. Išlikę dokumentai paviešinti, daugelis žmonių sužinojo, kad jų draugai, giminės, kolegos, sutuoktiniai nuolat juos sekė.

Kiti dokumentai (Rozenholco bylos), kuriuose buvo surašytos rytų Vokietijos šnipų užsienyje pavardės, leido slaptai JAV spec. tarnybai CŽV juos sugaudyti.[5] Po Vokietijos susivienijimo buvo atskleista, kad Stasi slapta rėmė kairiąsias teroristų grupuotes, tokias kaip Raudonosios armijos frakcija.[6] Dauguma šių teroristų grupuočių išnyko praradusios Stasi paramą.

1999 m. apkaltinta tyčia švitinusi politinius kalinius didžiuliais radiacijos kiekiais, siekiant sukelti vėžį[7].

Išnašos redaguoti

  1. Glees, Anthony (1996). Reinventing Germany: German political development since 1945. Berg. p. 213. ISBN 978-1-85973-185-7.
  2. Blumenau, Bernhard (2014-09-02). The United Nations and Terrorism: Germany, Multilateralism, and Antiterrorism Efforts in the 1970s. Basingstoke: Palgrave Macmillan. pp. 29–32. ISBN 978-1-137-39196-4.
  3. Volodarsky, Boris Borisovich (2023-07-30). The Murder of Alexander Litvinenko: To Kill a Mockingbird. Barnsley, South Yorkshire: White Owl. ISBN 9781399060196. Nuoroda tikrinta 2023-07-18.
  4. „Vokietijos laikraštis: Vladimiras Putinas turėjo „Stasi“ pažymėjimą“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2023-08-03.
  5. Willis, Jim (2013-01-24). Daily Life behind the Iron Curtain. The Greenwood Press Daily Life through History Series. Santa Barbara, California: ABC-CLIO. ISBN 9780313397639. Nuoroda tikrinta 2023-07-18.
  6. Blumenau, Bernhard (2018). „Unholy Alliance: The Connection between the East German Stasi and the Right-Wing Terrorist Odfried Hepp“. Studies in Conflict & Terrorism. 43: 47–68. doi:10.1080/1057610X.2018.1471969.
  7. Europe Dissidents say Stasi gave them cancer

Nuorodos redaguoti