Stanislovas fon Goesas

   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Stanislovas fon Goesas
Goesų herbas
Goesų herbas
Gimė 1844 m. lapkričio 2 d.
Joniškis
Mirė 1916 m. lapkričio 7 d. (71 metai)
Valdajus, Rusija
Tėvas Juozapas Nikodemas fon Goesas
Motina Brigita Čepulevičiūtė
Sritis švietimas, kultūra
Išsilavinimas Šiaulių gimnazija 1857–1863 m.

Stanislovas Juozapas fon Goesas (Stanislaw Joseph von Goes; 1844 m. lapkričio 2 d. Joniškyje – 1916 m. lapkričio 7 d. Valdajuje, Rusija) – visuomenės veikėjas, švietėjas, mecenatas, dvarininkas.

Biografija redaguoti

 
Šviesuomenė svečiuose pas Goesus Medvilionyse apie 1910 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: mokytojas F. Daugėla, ūkininkas M. Rožanskas, Kriukų miestelio vaistininkas Tirkšlevičius, studentas M. Mataitis, Kriukų miestelio mokytojas B. Žygelis, ūkininkas J. Rožanskas. Stovi iš kairės: 1– nežinomas, Jadvyga Gravrogkaitė-Gasickienė, Stanislovas Goesas, nežinomas vaikas, Viktorija Goesaitė-Gravrogkienė (1863–1936), Kriukų parapijos klebonas A. Radančius, Kristofas Gravrogkas iš Lieporių

S. Goesas 1857–1863 m., iki 1863 m. sukilimo, mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Baigęs septynias klases, grįžo į Joniškį, 1878 m. paveldėjęs tėvo dvarą Medvilionyse drauge su seserimi Terese jame ūkininkavo. Visą laisvą nuo ūkio rūpesčių laiką skyrė mokymuisi – domėjosi literatūra, filosofija, menu, mokėsi kalbų. Išsilavinę, pritariantys socialinio teisingumo ir reformų idėjoms Goesai savo sodyboje įkūrė Šiaurės Lietuvos kultūros ir švietimo centrą. Knygoms platinti S. Goesas subūrė vietinius knygnešius, daugelis kurių buvo jo paties ūkyje dirbę patikimi samdomi darbininkai. Be jo paramos neapsiėjo nė vienas naujas pažangus spaudos leidinys. Goesai Medvilionyse buvo sukaupę didelę biblioteką, kurią sudarė knygos lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų kalbomis. Netrūko ir periodinės spaudos leidinių: laikraščių, žurnalų.

Apie 1910 m. S. Goesas padovanojo 2,2 dešimtinių dydžio sklypą Joniškio mokyklai statyti. Goesų Medvilionių dvaras garsėjo kaip vienas svarbesnių lietuvių tautinio atgimimo centrų Šiaurės Lietuvoje (Joniškio, Žeimelio, Pašvitinio). Čia spietėsi plačios apylinkės jaunimas, o per vasaros atostogas kasmet susiburdavo iš aukštųjų mokyklų sugrįžęs nemažas būrys studentų: Povilas Višinskis, Adomas Varnas, Vladas Požėla, Zigmas Skirgaila, Augustinas Janulaitis, Matas Šalčius ir kiti. Čia lankėsi prof. Jonas Jablonskis, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Antanas Smetona, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė[1], Ventspilio, Kriukų mokytojas Feliksas Daugėla, Jonas Sabas (Siabas, Siabanskis), Papilės mokytoja Mikalina Glemžaitė, Žeimelio gydytojas, lietuviškos spaudos veikėjas Adomas Sketeris, Pavirčiuvės dvaro savininkas Vladislovas Jaloveckis.

Jau 1900 m. erdviame svečių kambaryje Medvilionyse įvyko vienas pirmųjų slaptų lietuviškų vaidinimų – Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komedija „Velnias spąstuose“ (pirmasis spektaklis Kauno gubernijoje). Dviejų moterų (Žemaitės ir G. Petkevičaitės-Bitės) pjesė vadinosi „Velnias spąstuose“ ir buvo išleista Liepojoje 1900 metais[2][3][4][5].

S. Goesas priklausė varpininkams, vėliau – tuo metu veikusiai Lietuvos demokratų partijai. Buvo Lietuvos mokslo ir Lietuvių dailės draugijų narys, talkino rinkti Joniškio apylinkėse liaudies meno dirbinius. Surinkti dirbiniai buvo siunčiami į Lietuvių dailės draugijos, veikusios 19071915 m. Vilniuje (vėliau – Kaune) parodas. S. Goesas aktyviai rėmė kooperacijos idėją, įkūrė kooperacijos bendroves Joniškyje ir Žeimelyje.

Pirmojo pasaulinio karo metais evakavosi į Rusijos gilumą. Iš pradžių apsistojo Staraja Rusj, vėliau įsikūrė Valdajuje, kur gyveno sesuo Viktorija su šeima. Vienintelė jo gyvenimo viltis buvo išvysti po karo laisvą Lietuvą. Deja, susirgęs plaučių uždegimu 1916 m. lapkričio 7 d. mirė. Palaidotas Valdajuje. Net ir tais visuotinės suirutės laikais jo mirtis neliko nepastebėta. „Naujoji Lietuva”, ėjusi Peterburge, ir Bostone ėjusi „Ateitis” atidavė pagarbą žmogui, siekusiam Tėvynės vardan Teisybės ir Tikrybės.[6][7][8][9][10][11]

Šaltiniai redaguoti

  1. GOESAS STANISLOVAS, visuomenės veikėjas, švietėjas, mecenatas, dvarininkas. Gimė 1844 m. lapkričio 12 d. Joniškyje. Mirė 1916 m. lapkričio 7 d. Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. Loreta RIPSKYTĖ, Bajorai Goesai gyvenimą atidavė krašto švietimui ir kultūrai, Šiaulių kraštas, 2009 m. balandžio 24 d.
  3. Girininkienė V., Medvilionių dvaras: griauti ar išsaugoti, Literatūra ir menas, 2016-02-12, p. 29–31 Archyvuota kopija 2016-02-23 iš Wayback Machine projekto.
  4. Vida Girininkienė, Atsakymas Venantui Mačiekui, Literatūra ir menas, 2016 02 26, Nr. 8(3556) Archyvuota kopija 2016-03-07 iš Wayback Machine projekto.
  5. Loreta RIPSKYTĖ, Medvilionių Goesai – europinio lygio elito giminės atstovai, Sidabrė, 2016 m. sausio 27 d., p. 4.
  6. Eglė Šukienė, PILIEČIŲ PRIEDERMĖ. STANISLOVO IR TERESĖS VON GOESŲ VEIKLA, Žiemgala 2003/1
  7. GOESAS STANISLOVAS, visuomenės veikėjas, švietėjas, mecenatas, dvarininkas. Gimė 1844 m. lapkričio 12 d. Joniškyje. Mirė 1916 m. lapkričio 7 d. Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  8. E. Šukienė. Povilo Višinskio veiklos atgarsiai Joniškio apylinkėse Archyvuota kopija 2016-03-19 iš Wayback Machine projekto.
  9. Loreta RIPSKYTĖ, Medvilionių Goesai – europinio lygio elito giminės atstovai, Sidabrė, 2016 m. sausio 27 d., p. 4, 2016 m. sausio 30 d., p. 5, 7.
  10. Girininkienė V., Medvilionių dvaras: griauti ar išsaugoti, Literatūra ir menas, 2016-02-12, p. 29–31 Archyvuota kopija 2016-02-23 iš Wayback Machine projekto.
  11. Loreta RIPSKYTĖ, Bajorai Goesai gyvenimą atidavė krašto švietimui ir kultūrai, Šiaulių kraštas, 2009 m. balandžio 24 d.

Galerija redaguoti