Stanislovas Soltanas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Stanislovas Soltanas (lenk. Stanisław Sołtan, 1756 m. rugpjūčio 27 d. – 1836 m.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis vėliavininkas (1782–1790), Lietuvos didysis pakamaris (1790–1791), Lietuvos dvaro maršalka (1791–1792), Lietuvos lauko buožės generolas-adjutantas, laisvamanis ir masonas. Slanimo seniūnas, Zietelos savininkas.

Stanislovas Soltanas
Soltanai
Soltanų giminės herbas
Gimė	1756 m. rugpjūčio 27 d.
Mirė	1836 m. (~80 metų)
Tėvas	Stanislovas Soltanas
Motina	Elena Romerytė
Sutuoktinis (-ė)	Pranciška Teofilė Radvilaitė,Konstancija Taplocks
Vaikai	Adomas Leonas Liudvikas, Ana, Elena, Stanislovas, Vladislovas, Elena
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas
Vikiteka	Stanislovas Soltanas

Biografija

Stanislovas Soltanas jaunystėje

Stanislovo Soltano pirmoji žmona Pranciška Teofilė Radvilaitė

Lietuvos bajorų Soltanų giminės atstovas, herbo „Abdank“ savininkas. Stanislovo Soltano ir Elenos Romerytės sūnus.

1782 metais gavo Lietuvos didžiojo vėliavininko pareigybę, 1790 metais tapo Lietuvos dižiuoju pakamariu. 1782 metais gavo LDK armijos generolo-majoro titulą.

1788 metais buvo išrinktas į Ketverių metų seimą (1788–1792). Seimo darbo metu įėjo į patriotinę grupuotę ir palaikė naują Lenkijos konstituciją, priimtą 1791 metų gegužės 3 d. Tais pačiais metais gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę.

1792 metais ATR-Rusijos karo metu pasisakė prieš Lenkijos karaliaus Stanislovo Poniatovskio prisijungimą prie Targovicos konfederacijos, Liepos 21 d. emigravo į Saksoniją.

1794 metais tapo vienas iš Kostiuško sukilimo organizatorių Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje prieš Rusijos viešpatavimą. Po sukilimo numalšinimo buvo areštuotas ir ištremtas į Kazanę. 1796 metais naujas Rusijos imperatorius Pavelas I išlaisvino Stanislovą Soltaną iš tremties.

1806–1807 metais kartu su pulkininku F. Potockiu bandė organizuoti naują sukilimą Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, 1808 metais išvažiavo į Lenkijos didžiąją kunigaikštystę.

1812 metais, Napoleono Bonaparto invazijos į Rusiją metu, Prancūzijos imperatoriaus buvo įtrauktas į LDK laikinos vyriausybės sudėtį. Liepos 18 d. atvyko į Vilnių, bet dėl ligos nuo rugpjūčio 24 iki lapkričio 6 d. nevykdė savo pareigų. Po Prancūzų pralaimėjimo buvo priverstas pakartotinai išvažiuoti į emigraciją.

1782 metais tapo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi. 1813 metais gavo prancūzišką Garbingo legiono ordiną.

Šeima

Stanislovas Soltanas buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona buvo Pranciška Teofilė Radvilaitė. Vaikai: Adomas Leonas Liudvikas, Ana ir Elena.

Antrą kartą vedė Konstanciją Taplocką. Vaikai: Stanislovas, Vladislovas ir Elena.

Literatūra

• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Ignotas Potockis	Lietuvos dvaro maršalka 1791–1792	Po to: Mykolas Gelgaudas