Stanislovas Kuizinas
Stanislovas Kuizinas (1881 m. gegužės 20 d. Vingininkai prie Šilalės – 1944 m. vasario 13 d. Kaunas) – Lietuvos kultūros, karinis ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, pulkininkas leitenantas (1930 m.) .
Biografija redaguoti
1900 m. baigė Palangos progimnaziją. Įsijungė į tautinį judėjimą, gabendavo iš Prūsijos knygas. 1899 m. Palangoje vaidino pirmajame lietuviškame vaidinime, Keturakio „Amerika pirtyje“. 1902 m. baigė Liepojos gimnaziją. 1902–1906 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės 260-ajame Ordagano pėstininkų pulke. 1906 m. sausio 8 d. baigė karo mokyklą ir gavo karininko laipsnį. 1906 m. Dorpato universitete įgijęs provizoriaus padėjėjo teises, iki 1914 m. dirbo Tauragėje. Kartu organizavo ir režisavo lietuviškus vakarus. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas Radviliškio maitinimo punkto viršininku. Vėliau Vilniaus, Vitebsko komendantas. 1918 m. birželio 5 d. vokiečių internuotas.
1918 m. birželio mėn. grįžęs į Lietuvą, Šilalėje, Tauragėje steigė vietos komitetus, pirmąsias Lietuvos valdžios institucijas, dirbo Tauragės apskrities valdyboje. 1918 m. pabaigoje Tauragės apskrities vicepirmininkas, 1919 m. paskirtas Tauragės srities apsaugos ūkio vedėju. 1919 m. sausio 26 d. Lietuvos kariuomenės savanoris, Pirmojo pėstininkų Žemaičių bataliono vadas. Dalyvavo Nepriklausomybės kare. Nuo 1919 m. balandžio 15 d. Šiaulių karo komendanto padėjėjas, vėliau Joniškio komendantas, 1919 m. rugsėjo 15 d. – 1925 m. liepos 4 d. Kauno geležinkelio stoties komendantas. Nuo 1923 m. balandžio 14 d. Generalinio štabo Karo technikos Susisiekimo skyriaus ypatingųjų reikalų karininkas. 1923 m. vienas Lietuvos jūrininkų sąjungos steigėjų ir veikėjų. 1926–1928 m. Karo mokslo valdybos vadovėlių rengėjas, nuo 1928 m. kovo mėn. Švietimo dalies vedėjas ir žurnalo „Karys“ redaktorius.[1] 1929–1934 m. Vyriausiojo štabo Spaudos ir švietimo skyriaus karininkas. Dažnai pasirašinėdamas Sistos slapyvardžiu bendradarbiavo leidiniuose „Inkaras“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, „Mūsų žinynas“, „Trimitas“.
Įvertinimas redaguoti
- 1934 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Stanislovas Kuizinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 201 psl.