Stanislovas Kristupas Naruševičius
| Stanislovas Kristupas Naruševičius lenk. Stanisław Naruszewicz | |
|---|---|
| Naruševičiai | |
| |
| Herbas Wadwicz | |
| Gimė | prieš 1610 m. |
| Mirė | 1650 m. (~40 metų) |
| Tėvai | Kristupas Naruševičius |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Sapiegaitė |
| Vaikai | Konstancija, Joana |
| Lietuvos referentas | |
| Valdė | 1639–1650 |
| Lietuvos didysis raštininkas | |
| Valdė | 1631–1639 |
| Pirmtakas | Kristupas Mykolas Sapiega |
| Įpėdinis | Jonas Kazimieras Pacas |
Stanislovas Kristupas Naruševičius (lenk. Stanisław Naruszewicz, g. prieš 1610 m. – m. 1650 m. birželio 21 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos diplomatas, valstybės veikėjas.
Biografija redaguoti
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų Naruševičių giminės. Tėvas Kristupas Naruševičius, brolis Aleksandras Kristupas Naruševičius (m. 1650 m.). Uošvis – Oršos seniūnas, LDK taurininkas Aleksandras Bogdanas Sapiega (1585-1635 m.), duktė Joana Teodora Naruševičiūtė, žentas Lietuvos lauko etmonas Jonas Jackus Oginskis.
Studijavo Ingolštato universitete (Bavarija). 1629–1646 m. Lydos seniūnas, nuo 1631 m. Lietuvos didysis raštininkas, nuo 1639 m. pasaulietinis Lietuvos referentas. 1632 m., 1633 m., 1637 m., 1648 m., 1649 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimų atstovas. [1]
Šeima redaguoti
Vedė Aną Sapiegą (apie 1615 − 1668), Oršos seniūno Aleksandro Bogdano Sapiegos dukterį. Nuo santuokos su kuria turėjo dukterį Konstanciją, kuri ištekėjo už Vladislovo Karengo, ir Janą Teodorą kuri pirmą kartą ištekėjo už Smolensko kašteliono Jono Dalmat-Isaikovskio, o po to už Lietuvos lauko etmono Jono Jackaus Oginskio.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Rita Regina Trimonienė. Naruševičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 70 psl.