Stanislovas Išora

Stanislovas Išora
Gimė 1838 m. balandžio 12 d.
Siesartis, Rusijos imperija
Mirė 1863 m. birželio 3 d. (25 metai)
Vilnius, Rusijos imperija
Veikla Kunigas, rezistentas

Stanislovas Išora (1838 m. balandžio 12 d. Siesartyje, Rusijos imperija1863 m. birželio 3 d., Vilniuje, Rusijos imperija) – kunigas, tapęs pirmąja M. Muravjovo įsakymu sušaudyta 1863 m. sukilimo auka.

Atminimo lenta Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje

Biografija redaguoti

Gimė 1838 m. balandžio 12 d. Siesartyje, Stanislovo Išoros ir Marijos Šantyraitės šeimoje. Baigė gimnaziją Vilniuje, vėliau Peterburgo dvasinę akademiją. 1861 m. pradėjo dirbti Žaludko bažnyčioje. 1863 m. vasario 8 d. viešai iš sakyklos perskaitė atsišaukimą, kuriuo valstiečiai buvo raginami prisidėti prie sukilimo. Po to pats pasitraukė pas sukilėlius, buvo Liudviko Narbuto būrio kapelionas. Jo neradę, caro pareigūnai suėmė bažnyčios kleboną. Tai sužinojęs ir pagailėjęs klebono, kun. S. Išora pats pasidavė, iš pradžių buvo nuteistas penkeriems metams katorgos darbų, paskui Vilniaus generalgubernatoriaus M. Muravjovo įsakymu nuteistas mirties bausme. Sušaudytas Lukiškių aikštėje 1863 m. birželio 3 dieną.[1] Kunigo kūną miestiečiai palaidojo ant pilies kalno. 1933 m. birželio 4 d. Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje kunigo atminimui įrengta paminklinė lenta.

Literatūra redaguoti

  • Encyklopedia Katolicka, Wyd TN KUL, Lublin 1997, tom 7, str 546
  • Polski Słownik Biograficzny, tom 10 (1962-1964) str 174-175
  • Rok 1863. Wyroki Śmierci. Wileńskie źródła archiwalne, Wydane pod redakcja Władysława Studnickiego. Wilno 1923. Nakładem i Drukiem Ludwika Chomińskiego.
  • Eligiusz Kozłowski, Pierwsza Ofiara Murawiewa, Kierunki, nr 4 z 27 stycznia 1963

Šaltiniai redaguoti