Stanislaw Rodowicz

Stanislaw Rodowicz
Radavičiai
Rudnica
Rudnica
Gimė 1883 m.
Kijevas
Mirė 1940 m. kovo 5 d. (~57 metai)
Katynė
Tėvas Teodoras Radavičius
Motina Sanislava Rimkiewicz
Sutuoktinis (-ė) Maria ze Świdzińskich
Vaikai Stanisław, Kazimierz, Edmund, Władysław.

Stanislavas Rodovičius (lenk. Stanislaw Rodowicz; g. 1883 m. Kijeve – 1940 m. kovo 5 d. Katynė) – Lenkijos kariuomenės papulkininkis, Katynės kankinys.

Biografija redaguoti

Gyvenimas Žemaitijoje jo tėvams – 1863 m. sukilėliui Teodorui ir Sanislavai Rimkiewicz Radavičiams (Rodowicz) – negarantavo sėkmingos karjeros galimybių.

1901 m. Stanislavas įstojo į Kijevo politechnikos institutą, buvo vienu iš jaunimo konspiracinių organizacijų Polonia ir Zet steigėjų. 1906 m. studijas baigė Vokietijoje, o 1908 m. – Kijeve. 1919 m. birželio 1 d. įstojo į Lenkijos kariuomenę, kurioje tuoj pat jam buvo suteiktas majoras laipsnis. 1929–1932 m. Lenkijos technikų draugijos pirmininkas. Iki Antrojo Pasaulinio Karo dirbo valstybės tarnautoju. 1939 m. gestapas jį norėjo suimti, tačiau pastarasis pateko ne į vokiečių, bet sovietų nelaisvę ir 1940 m. kovo 5 d. J . Stalino bei V. Molotovo įsakymu, sovietinės NKVD su tūkstančiais kitų Lenkijos karininkų buvo nužudytas Katynėje.

Apdovanojimai redaguoti

2008 m. spalio 16 d. Lenkijos Respublikos liaudies gynybos ministro Bogdan Klich įsakymu Stanislaw Rodowicz buvo suteiktas Lenkijos kariuomenės papulkininkio laipsnis. Šį Bogdan Klich įsaką Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Janusz Skolimowski bei karinis atašė Marek Boski Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje 2008 m. spalio 16 d. įteikė Radavičių giminės atstovui Žilvinui Radavičiui.

Šaltiniai redaguoti

  • Sily zbrojne Rzeczypospolitej Polskiej. Minister obrony narodowej. Decyzją z dnia 5 pazdziernika 2007 r. mianowalem posmiertnie majora Stanislawa Rodowicza s. Teodora na stopien podpulkownika Wojska Polskiego. Warszawa, 16 pazdziernika 2008 r. Minister obrony narodowej Bogdan Klich.
  • Wladyslaw Rodowicz liudijimas.
  • Teresa Worobiej, Czeslawa Paczkowska. 90 lat- Wolnej i Niepodleglej./Tygodnik wilenszyzny (priedas „Rota“). 2008-11-13/19. p. 2.
  • Žilvinas Radavičius. Vilniuje pagerbtos Katynės aukos./Voruta. 2008-11-22 Nr. 22 (664). p. 15.