Stanislavas Šuškevičius
Stanislavas Stanislavavičius Šuškevičius bltr. Станісла́ў Станісла́вавіч Шушке́віч | |
---|---|
Baltarusijos vadovas | |
Gimė | 1934 m. gruodžio 15 d. Minskas, Baltarusijos TSR, Sovietų Sąjunga |
Mirė | 2022 m. gegužės 3 d. (87 metai) Minskas, Baltarusija |
Baltarusijos vadovas | |
Ėjo pareigas | 1991 m. rugsėjo 28 d. – 1994 m. sausio 26 d. (2 metai) |
Vėlesnis | Mečislavas Hribas |
Vikiteka | Stanislavas Šuškevičius |
Stanislavas Stanislavavičius Šuškevičius (bltr. Станісла́ў Станісла́вавіч Шушке́віч, lacinka: Stanisłaŭ Stanisłavavič Šuškievič; rus. Станисла́в Станисла́вович Шушке́вич; 1934 m. gruodžio 15 d. – 2022 m. gegužės 3 d.[1]) – Baltarusijos politikas ir mokslininkas. Nuo 1991 m. rugsėjo 28 d. iki 1994 m. sausio 26 d. buvo pirmasis nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovas (Aukščiausiosios Tarybos bei Parlamento sekretorius) po TSRS iširimo. Palaikė laisvosios rinkos ir demokratines reformas, vaidino svarbų vaidmenį Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) įkūrime.
Šuškevičius buvo Baltarusijos mokslų akademijos narys korespondentas, mokslų daktaras fizikos ir matematikos srityse, valstybinių apdovanojimų laureatas, profesorius. Parašė knygų, virš 150 straipsnių, per 50 išradimų autorius.
Politinė veikla
redaguoti1991 m. gruodžio 8 d. Belovežo girioje kartu su Rusijos bei Ukrainos vadovais (atitinkamai Borisu Jelcinu ir Leonidu Kravčiuku) pasirašė Belovežo susitarimą – deklaraciją dėl TSRS iširimo bei NVS įkūrimo. Tų pačių metų gruodžio 21 d. atstovavo Baltarusijos TSR Almatos protokolo pasirašyme, kuriuo Baltarusija bei dar dešimt buvusių TSRS respublikų patvirtino savo narystę NVS.
Šuškevičius iš Baltarusijos besąlygiškai iškeldino TSRS branduolinio ginklo arsenalą. Tačiau tolimesnės reformos buvo nutrauktos dėl Parlamento bei Ministro pirmininko Viačeslavo Kebičiaus priešiško nusistatymo.
1993 m. pabaigoje Aleksandras Lukašenka, tuometinis Baltarusijos parlamento antikorupcinio komiteto sekretorius, apkaltino Šuškevičių ir dar apie 70 svarbių vyriausybės pareigūnų korupcija (valstybės turto grobstymu). Kaltinimai peraugo į balsavimą dėl pasitikėjimo, po kurio Šuškevičius buvo pašalintas ir pakeistas Viačeslavo Kuznecovo, vėliau Mečislavo Hribo. Šuškevičiaus apkaltinimas korupcija galimai buvo be pagrindo.[2]
1994 m. įvyko pirmieji Baltarusijos prezidento rinkimai, kuriuose kandidatavo A. Lukašenka, S. Šuškevičius bei V. Kebičius, pastarasis laikytas rinkimų favoritu. Pirmame raunde A. Lukašenka surinko 45 % balsų, V. Kebičius – 17 %, Pazniakas – 13 % ir S. Šuškevičius – 10 %.
2002 m. Šuškevičius padavė į teismą Baltarusijos darbo ir socialinės apsaugos ministeriją, kadangi jo, kaip buvusio valstybės vadovo, pensija dėl infliacijos nukrito iki 1,8 JAV dolerio per mėnesį.[3][4] Uždarbiaudamas Šuškevičius dėstė užsienio universitetuose Lenkijoje, JAV bei Azijos šalyse.
2004 m. Šuškevičius bandė dalyvauti rinkimuose į Parlamentą, tačiau rinkimų komisija jam šios teisės nesuteikė. Šuškevičius buvo Baltarusijos socialdemokratų partijos vadovas.
Apdovanojimai
redaguoti- 2010 m. Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine – už aktyvų Lietuvos nepriklausomybės palaikymą 1991 m.
- 2012 m. Trumano–Reigano laisvės medalis[5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Ex-Belarus leader Shushkevich, the man who sacked Gorbachev, dies at 87. Reuters. 2022-05-04. Nuoroda tikrinta 2022-05-04.
- ↑ Andrew Savchenko, „Belarus: a Perpetual Borderland“, 2009, ISBN 9004174486, p. 179
- ↑ Как поживают экс-президенты стран СНГ [Life of the Ex-presidents of CIS Countries] (rusų). Trud. 2005 m. kovo 3 d. Suarchyvuotas originalas September 27, 2007.
- ↑ Шарый, Андрей (2002 m. kovo 11 d). „Stanislav Shushkevich“. Radio Liberty (rusų).
- ↑ „Former Leader of Belarus Stanislau Shushkevich to Receive Truman-Reagan Medal of Freedom“
Politinis postas
| ||
---|---|---|
Prieš tai: – |
Baltarusijos vadovas 1991-1994 |
Po to: Mečislavas Hribas |