Stabingis

Stabingis^[1] (lenk. Sztabinki) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 5 km į šiaurės rytus nuo Seinų ir apie 115 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Prie Stabingio ežero. Valsčiaus keliai: Stabingis – Žagariai ir Stabingis – Gavieniškiai. Per kaimą eina Lenkijos turizmo ir kraštotyros draugijos rekomenduojamas

Juodasis turistinis maršrutas: STABINGIS – Krasnagrūda – Dusnyčia – Aradnykai. (Trasos ilgis – 9,4 km).^[2]

Stabingis lenk. Sztabinki
Stabingio kaimas

Stabingis 54°08′00″ š. pl. 23°26′00″ r. ilg. / 54.13333°š. pl. 23.43333°r. ilg. / 54.13333; 23.43333 (Stabingis)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Seinų apskritis
Valsčius	Seinų valsčius

Meras	Stefanas Vižlanskis, lenk. Stefan Wiżlański

Gyventojų ()	111

Pašto kodas	PL 16-500

Istorija redaguoti

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimas minimas 1598 m. kaip Chreptavičių valda ir buvo vadinamas Osinka. Jame gyveno persikėlėliai iš rytinių DLK žemių, daugiausiai rusėnai. 1627 m. Adomas Chreptavičius, pats būdamas stačiatikiu, fundavo naujos cerkvės statybą. Prie jos buvo nedidelis palivarkas, vadinamas Popovščizna. Cerkvė kai kuriais duomenimis dar stovėjo XIX a., bet dar 1780 m. Vilniaus vyskupas leido statyti kaime katalikų bažnyčią, kuri iki šių dienų neišliko. Chreptovičių iniciatyva Osinkų kaimas pervadintas į Stabingį. (Stabingis jotvingių kalba reiškė akmuo, kartu gal reiškė ir kažkada buvusios vietovės vardą).^[3] 1880-1902 m. išleistame Lenkijos Karalystės geografiniame žodyne nurodoma, kad Berznyko valsčiui priklausančiame kaime yra 24 namai, kuriuose gyvena 183 suaugusieji gyventojai.^[4] Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Iki 1976 m. liepos 1 d. kaimas priklausė Suvalkų vaivadijos Berznyko valsčiui.^[5] 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Švedų mokslininko, Suvalkijos vandenvardžių ir vietovardžių tyrinėtojo Knut Olof Falk manymu kaimo pavadinimas kilęs nuo jotvingių kalbos žodžio stabis (akmuo), kaip ir Ščeberkos upė, Ščebros ir Stabienščiznos kaimai.