Stabartynė

Stabartynė, Doristalis
vok. Doristhal
rus. Разино

Stabartynė, Doristalis
54°52′14″š. pl. 22°46′49″r. ilg. / 54.8706°š. pl. 22.7802°r. ilg. / 54.8706; 22.7802 (Stabartynė)Koordinatės: 54°52′14″š. pl. 22°46′49″r. ilg. / 54.8706°š. pl. 22.7802°r. ilg. / 54.8706; 22.7802 (Stabartynė)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Stabartynė, Tabartynė[1] Stabartynai[2] arba Doristalis (vok. Doristhal) – buvęs dvaras ir kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 21 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 20 km į pietryčius nuo Lazdynų.

IstorijaKeisti

 
Stabartynės (Doristalio) kaimo bendruomenė 1934–1936 m.

Gyvenvietė įkurta XVIII a. antroje pusėje, įsisavinant Didžiosios Plynės pelkės pakraščių nusausintas žemes.[3] 1785 m. buvo laisvai paveldimas dvaras su 6 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[4] 1821 m. – dvaras su 39 gyventojais.[5] 1846 m. dvare buvo 3 gyvenamieji pastatai ir 55 gyventojai.[6] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Diržkiemio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Stabartynės (Doristalio) valsčiui, buvo valsčiaus centras. Tikintieji priklausė Širvintos evangelikų liuteronų parapijai. 1906 m. iki Stabartynės nutiestas siaurasis geležinkelis, įrengta stotis. 1928 m. sujungtas su Mažojo Kėnigsbrucho dvaro apygarda, sudaryta nauja, Stabartynės (Doristalio) kaimo bendruomenė.[7] Bendruomenėje buvo Stabartynės ir Mažojo Kėnigsbrucho dvarai, Fylemiūhės (Vielemühe, 53 gyventojai 1910 m.) ir Šionbrucho (Schönbruch, 24 gyventojai 1910 m.) palivarkai, dalis Didžiosios Plynės pelkės, buvo kasamos durpės. Mažajame Kėnigsbruche veikė mokykla, paštas. Stabartynės dvaras priklausė Brėmerių (vok. Braemer) giminei. 1932 m. dvaras turėjo 792 ha žemės, iš jų, 319 ha ariamos, 142 ha pievų ir ganyklų, 20 ha miško ir 300 ha pelkių.[8]

Po Antrojo pasaulinio karo išnyko. Nuo 2008 m. dvaro teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[9] 1933 m. 1939 m.[10]
162 235 228


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vilius Pėteraitis, Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai: jų kilmė ir reikšmė. p. 366. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Pilkalnio apskrities gyvenvietės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-08-30.
  3. Erwin Spehr, Aus der Geschichte des Kreises Schloßberg (Pillkallen), (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-08-26.
  4. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 30. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  5. Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.1 (A – F), p.290. Kümmel, Halle, 1821 (vok.).
  6. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.159. Baensch, Magdeburgas, 1846, vok.
  7. Amtsbezirk Doristhal, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-08-30.
  8. Güter des Landkreises Pillkallen von 1932 (vok.).
  9. Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-09-30.
  10. www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-09-30.