Stačioji gervuogė

Rubus nessensis

Stačiosios gervuogės neprinokusios uogos

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Šeima:	Erškėtiniai ( Rosaceae)
Gentis:	Gervuogė (gentis) ( Rubus)
Pogentė:	Gervuogė ( Rubus subge. Rubus)
Rūšis:	Stačioji gervuogė ( Rubus nessensis)

Binomas

Rubus nessensis
Hall, 1794

Stačioji gervuogė (Rubus nessensis) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties daugiametis lapuotis uogakrūmis.

Apibūdinimas redaguoti

Stačiosios gervuogės puskrūmis užauga iki 1–2 metrų, retai iki 3 metrų aukščio. Stiebai žali, bet gaunantys daugiau šviesos – neryškiai šviesiai rudi. Jauni ūgliai yra statūs, o senesni išsilenkę lanku, briaunoti, apaugę smulkiais, tamsiai raudonais, tiesiais dygliais. Lapai susideda iš penkių lapelių (viršutiniai kartais trilapiai), blizgantys, jų viršutinė pusė yra apaugusi retais plaukeliai arba plika, o apatinė – tik visai jaunučių kiek gausiau plaukuota. Šoniniai lapeliai turi kotelius, viršutinis lapelis laipsniškai nusmailėjęs, pamate širdiškas, apie 10–12 cm ilgio ir 5 cm pločio. Žiedai yra baltos, rečiau rausvos spalvos, iki 2,5 cm skersmens, susitelkę negausiažiedėse trumpose kekėse. Neprinokę uogos yra tamsiai rusvai raudonos spalvos, o prinokusios yra raudonai juodos, saldžiai kartaus skonio.

Tai savaiminė Lietuvos rūšis. Šis augalas Lietuvoje žydi birželio – liepos mėnesiais, o uogos prinoksta rugpjūčio mėnesį.

Stačiosios gervuogės natūraliai paplitusios šiaurės vakarų, šiaurės rytų ir vidurio Europoje. Plačiai paplitusios Britų salose, ir ypač Anglijos ir Velso pietuose, vakarinės Škotijos Argailo ir Bjuto srityje, bei Airijos rytuose. Taip pat Europinės Rusijos vakaruose.

Auga miškingų vietovių upių, pelkių pakraščiuose, pamiškėse.

Iš žydinčių krūmų bitės surenka daug nektaro. Medus yra šviesus, skaidrus ir lengvo aromatingo kvapo.