Vikipedija

Stačiūnai

Kitos reikšmės – Stačiūnai (reikšmės).
Stačiūnai
{{#if:290px
Stačiūnų panorama
Stačiūnai
Stačiūnai
55°56′17″š. pl. 23°38′02″r. ilg. / 55.938°š. pl. 23.634°r. ilg. / 55.938; 23.634 (Stačiūnai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybės vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija Lygumų seniūnija
Gyventojų (2021) 254
Vikiteka Stačiūnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Stačiū́nai
Kilmininkas: Stačiū́nų
Naudininkas: Stačiū́nams
Galininkas: Stačiū́nus
Įnagininkas: Stačiū́nais
Vietininkas: Stačiū́nuose

Stačiūnai – kaimas Pakruojo rajono savivaldybėje, 8 km į pietus nuo Lygumų ant Kruojos intako Obelės upelio kranto. Seniūnaitijos centras. Stovi Stačiūnų šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1811 m.; su varpine), 2007 m. restauruotas Stačiūnų vėjo malūnas (technikos paminklas), veikia Stačiūnų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-83019). Yra veikiančios kapinės su Stačiūnų koplyčia.

Laikrodis skvere
Akmuo Stačiūnų 330 m. jubiliejui (1999 m.)

Etimologija redaguoti

Kaimo vardas – dvarininkinis vietovardis, kilęs nuo XVII a. dvarininko Stačiunevičiaus pavardės.

Istorija redaguoti

Vietovė apgyvendinta žalvario amžiuje. 1916 m. pro kaimą vokiečių kariuomenė nutiesė 600 mm vėžės pločio geležinkelį Gubernija–Pasvalys. Geležinkelio stoties statybos darbų metu rastas III a. – XI a. kapinynas, kuriame rasta įkapių, papuošalų. Kasant žvyrą kapinynas suardytas.

Stačiūnai minimi nuo XVII a. 2-osios pusės, 1668 m. dvarininkas Stačiunevičius pastatė pirmąją katalikų bažnyčią. Nuo jo pavardės kaimas pradėtas vadinti Stačiūnais. 1811 m. pastatyta medinė Stačiūnų šv. Lauryno bažnyčia. 1841 m. parapijai priklausė 1 valakas žemės. Iki 1911 m. Stačiūnų parapija buvo Lygumų parapijos filija. tačiau jau 1936 m. parapija apjungė 3000 tikinčiųjų. Aplink bažnyčią buvo įveistas didelis ir gražus sodas. Stačiūnų kapinėse pastatyta medinė koplyčia.[2]

1922–1972 m. pro Stačiūnų geležinkelio stotį važinėjo krovininiai ir keleiviniai traukiniai į Biržus.[3] 1923 m. bažnytkaimyje ir kaime buvo 58 sodybos ir 331 gyventojas. Buvo pašto skyrius, pradžios mokykla, vaistinė, policijos nuovada, rajono agronomas, kelios parduotuvės. Sovietinės okupacijos metais buvo Gegužės 1-osios kolūkio centrinė gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1950 m. Stačiūnų valsčiaus centras Šiaulių apskritis
1950–1986 m. Stačiūnų apylinkės centras Pakruojo rajonas
1986–1995 m. Lygumų apylinkė
1995– Lygumų seniūnija Pakruojo rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1982 m.[9]
340 348 336 324 388 390
1987 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
393 421 433 356 254 -


Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva, III t., 89 psl.
  3. ↑ Siaurojo geležinkelio istorija Archyvuota kopija 2008-04-14 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. ↑ Stačiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 276 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. ↑ Stačiūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 365 psl.
  10. ↑ Stačiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 85
  11. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Stačiūnai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 89 psl.

Nuorodos redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  DEGUČIAI – 4,5 km LYGUMAI – 7 km DARGUŽIAI – 2,5 km  
EIMUČIAI – 4,5 km
     
     
     
Kutaičiai – 2,5 km
ŠUKIONIAI – 5 km
ŽADŽIŪNAI – 8 km Barvainiai – 2 km KAUKSNUJAI – 4,5 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Stačiūnai&oldid=7114537"