Sprengkommando Polangen
Palangos sprogdintojų komanda (vok. Sprengkommando Polangen) – į kaizerinės Vokietijos kariuomenės sudėtį įėjusio 27-tojo suomių jėgerių bataliono kariškių grupė, Palangos apylinkėse 1917 m. mokyta partizaninio karo vedimo metodų.
Istorija redaguoti
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje iš tuometinės Suomijos Didžiosios Kunigaikštystės pasitraukę suomiai Vokietijoje stojo į kaizerinę kariuomenę. Naujokai buvo apmokomi Lokštato miestelyje (Vokietijos šiaurėje, prie sienos su Danija), jame buvo suformuotas Prūsijos karalystės jėgerių batalionas Nr. 27 (vok. Königlich-Preußischen Jäger-Bataillons Nr. 27). 1916 m. vasarą jis buvo priskirtas Trečiajai kavalerijos brigadai ir pasiųstas į Liepoją. Šis batalionas žymesniuose mūšiuose nedalyvavo, bet gerai užsirekomendavo saugodamas vokiečių okupuotą Baltijos jūros Rygos įlankos pakrantę ir Liepojos apylinkes.
1917 m. rugpjūčio 2 d. 80 atrinktų bataliono jėgerių buvo pervežti į vokiečių užimtą Palangą, kur pradėjo mokytis partizaninės kovos elementų. Leitenanto Melio vadovaujamoje mokykloje jie išėjo kovinės parengties ir veikimo priešo užnugaryje taktikos kursą, be to buvo dėstoma sprogdinimo darbų ir ryšio palaikymo technologija. Apmokymai nebuvo itin intensyvūs (vyko ryte ir dieną), todėl kursantams užteko laiko susipažinti su kurortiniu miesteliu ir vietine virtuve (itin patikę palangiškių kepami obuolių pyragai). Spalio 20 d. apmokymai buvo baigti ir mokyklos auklėtiniai ėmė ruoštis kelionei į Suomiją – kaip partizanai, jie ten turėjo veikti Rusijos imperijos kariuomenės užnugaryje.
Tų pačių metų spalio 30 d. Baltijos jūros Vestero salelėje (į šiaurę nuo Vasos) prisišvartavo garlaivis „Equity“. Jis atgabeno 6 500 graižtvinių šautuvų, 2 mln. šovinių, 200 pistoletų, 4 500 rankinių granatų, 30 kulkosvaidžių, aštuonis motociklus ir didžiulį kiekį sprogmenų. Krovinį lydėjo jūrų vyresniojo leitenanto Gustavo Pecoldo vadovaujami aštuoni suomių jėgeriai. Antrasis, taip pat aštuonių kariškių, desantas lapkričio 12 d. iš Gdansko išplaukė povandeniniu laivu UC 57. Lapkričio 18 d. netoli Hanko uostamiesčio jį pasitiko kateris ir priėmė jėgerius. Desantininkai vėliau pakrantėje pastatė radijo stotį ir ruošėsi sprogdinti geležinkelio liniją Sankt Peterburgas–Helsinkis, o povandeninis laivas iš šios užduoties negrįžo ir iki šiol laikomas dingusiu. 1917 m. gruodžio 3 d. tuo pačiu laivu „Equity“ išplaukė 22 jėgeriai, pasiruošę partizanauti Pietų Suomijoje. Kartu jie gabenosi 10 000 graižtvinių šautuvų, 50 kulkosvaidžių ir kt. ginkluotę. Tačiau dėl blogo oro ir ryšio sutrikimų numatytoje vietoje išsilaipinti nepavyko, todėl krovinys buvo iškrautas Reveli saloje. Po to buvo siunčiamos mažesnės grupuotės: 1917 m. gruodžio 20 d. Nordensvano būrelis, o 1918 m. sausio 10 d. – Jakobsono grupė. 1917 m. vasarą Vokietijos vyriausybė suomiams papildomai perdavė trofėjinių Rusijos kariuomenės šautuvų, kuriais buvo galima apginkluoti 100 000 karių.
Šiais ginklais ir Vokietijoje išeito apmokymo patirtimi suomių jėgeriai Pirmajame pasauliniame kare naudojosi neilgai: 1917 m. gruodžio 6 d. buvo paskelbta Suomijos nepriklausomybė, o jau 1918 m. sausio pab. šalyje prasidėjo Pilietinis karas. Pastarajame kare nugalėjo „baltieji“, kurių gretose kovojo ir Prūsijos karalystės jėgerių bataliono Nr. 27 kariai. Palangos sprogdintojų mokyklos absolventai tapo naujai kuriamos Suomijos kariuomenės pėstininkų vadovybės branduoliu: tai generolai Pietari Autti, Aarne Blick, Kaarlo Heiskanen, Paavo Talvela ir Kurtas Martti Wallenius.
Šaltiniai redaguoti
Literatūra redaguoti
- Hakkapeliitta 17/1927
- Lauerma, Matti, toim. Markku Onttonen ja Hilkka Vitikka. Jääkärien tie. – Porvoo, Helsinki, Juva: WSOY, 1984 ISBN 951-0-12588-1
- Räikkönen, Erkki (päätoimittaja) ja avustajakunta E. A. Fabritius. Vapaussodan kertomuksia: muistelmia ja kokemuksia I. – Helsinki: Kustannusosakeyhtiö Sanatar, 1934
- Suomalainen, Jaakko, Sundvall, Johannes, Olsoni, Emerik ja Jaatinen, Arno (toim.). Suomen jääkärit: toiminta sanoin ja kuvin. Osat I ja II, 2. painos. – Kuopio: Osakeyhtiö Sotakuvia, 1933