Spitrėnų piliakalnis
| Spitrėnų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Spitrėnų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Utenos rajonas | ||
| Seniūnija | Utenos seniūnija | ||
| Aukštis | 10 m | ||
| Plotas | 50x20 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis pr. m. e. – III a. | ||
| Žvalgytas | 1970 | ||
| Tirtas | 1973, 1997 m. | ||
| Registro Nr. | AR1330 / A964 /3606 | ||
Spitrėnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 3606; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1330; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A964) Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Spitrėnų, Utenos seniūnija. Pasiekiamas keliu 4903 Jotaučiai – Minčia 100 m neprivažiavus sankryžos (kelio į dešinę) į Spitrėnus, yra kairėje šiaurėn nuo kelio.
Piliakalnis redaguoti
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė buvo ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, apie 50 m ilgio ir 20 m pločio. Ją XX a. pirmojoje pusėje - 1968 m. smarkiai apgadino karjeras. Išliko tik 40x23 m dydžio jos centrinė ir vakarinė dalis, kurios trikampio formos 17 m ilgio rytinė dalis nepaliesta, o išlikusios aikštelės centras ir vakarinė pusė nelygiai nukasta per 1,5 m. Šlaitai statūs, 9-10 m aukščio.
Eksploatuojant karjerą nukastas apie 10 m pločio aikštelės pietrytinis kraštas ir 7 m pločio pietvakarinis kraštas. Piliakalnis dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs lapuočiais.
Šiaurinėje ir vakarinėje papėdėse, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai redaguoti
1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas, 1973 m. tyrė Mokslinė metodinė taryba. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]
1973 m. Juozas Markelevičius ir 1997 m. Romas Jarockis karjero kraštuose ištyrė 233 m² bendrą plotą, aptiko iki 1,5 m storio paskutinių amžių pr. m. e. - III a. kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židiniu, ūkine duobe, akmeniniais kirviais, kauliniu ietigaliu, pakabučiu, brūkšniuota, lygia ir grublėta keramika, gyvulių ir paukščių kaulais. Nustatyta, kad aikštelę jau šlaite juosė 10-15 cm skersmens akmenimis apkrautų ir moliu apiplūktų medinių stulpų užtvara. Pats šlaito viršus buvo paaukštintas moliu ir akmenimis.[2]
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - III a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 2,1 ha.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Vaikutėnų piliakalnis 5 km | Noliškio piliakalnis 2,5 km | Kubilių piliakalnis 4 km |
| |||||||
| Jaurelio piliakalnis 4,5 km |
|
Rukšėnų piliakalnis 4 km | |||||||||
| Nemeikščių piliakalnis 11 km | Klykių piliakalnis 4 km | Kalvių piliakalnis 3 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai redaguoti
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.199
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 258-259.
- Juozas Markelevičius, Romas Olišauskas. Spitrėnų (Utenos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1973 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, 1974. p. 12–14.
- Romas Jarockis. Spitrėnų piliakalnio 1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 70–72.
- Gintautas Zabiela. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, 2001. p. 53-54.