Triticum spelta

Spelta (Triticum spelta)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Kvietys
( Triticum)
Rūšis: Spelta
( Triticum spelta)

Spelta[1][2] (Triticum spelta, sin. Triticum aestivum subsp. spelta[3]) – miglinių šeimos augalų rūšis, grūdinė kultūra.

Spelta greičiausiai atsirado susikryžminus dvigrūdžiams kviečiams (Triticum dicoccum) ir laukinei Aegilops tauschii rūšiai arba paprastajam kviečiui (Triticum aestivum). Gali būti, kad daug vėliau Europoje atsiradę speltos kviečiai patyrė antrinę hibridizaciją su Triticum aestivum.[4]

Spelta maistui pradėta naudoti jau bronzos amžiuje – archeologinių raidinių, liudijančių šių grūdų naudojimą, aptinkama nuo V tūkstantmečio pr. m. e. (Užkaukazėje ir Juodosios jūros pakrantėse).[5] Vėliau speltos grūdai plačiai auginti Europoje. Geležies amžiaus laikotarpiu tai buvo viena pagrindinių maistinių kultūrų Vakarų Europoje.[6] XIX–XX a. speltą išstūmė paprastieji kviečiai. Dabar šis augalas daugiau auginamas organiniuose ūkiuose.

Dabar speltos grūdai ir jų miltai vartojami įvairiems kepiniams (duonai, bandelėms, pyragams), košėms, makaronams. Speltos kviečių grūdų cheminė sudėtis skiriasi nuo paprastųjų kviečių. Jų grūduose randama 61 proc. angliavandenių, 16–17 proc. baltymų, 2 proc. riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų, geresnis glitimas, chemine sudėtimi jie artimi kietiesiems kviečiams. Miltai turi savitą pikantišką riešutų skonį.[7]

Šaltiniai redaguoti

  1. Ar vartotinas kviečių rūšies pavadinimas „spelta“? Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto., VLKK konsultacijų bankas
  2. DĖL GRŪDINIŲ AUGALŲ IR IŠ JŲ GAMINAMŲ MAISTO PRODUKTŲ LIETUVIŠKŲ PAVADINIMŲ Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto., VLKK
  3. Triticum spelta L., Tropicos
  4. Blatter, R. H.; Jacomet, S.; Schlumbaum, A. About the Origin of European Spelt (Triticum spelta L.): Allelic Differentiation of the HMW Glutenin B1-1 and A1-2 Subunit Genes // Theoretical and Applied Genetics: journal. – 2004. – January (vol. 108, no. 2). – p. 360–367.
  5. Cubadda, Raimondo; Marconi, Emanuele (2002). Spelt Wheat in Pseudocereals and Less Common Cereals: Grain Properties and Utilization Potential (eds. Belton, Peter S.; Taylor, John R.N.)
  6. Bakels, Corrie C. (Dec 2005), "Crops produced in the southern Netherlands and northern France during the early medieval period: a comparison, " Vegetation History and Archaeobotany, pp. 394–399
  7. Speltos savybės