Spektroskopija – sąveikos tarp medžiagos ir spinduliuojamos energijos tyrimas.[1] Istoriškai, spektroskopija kilo tyrinėjant matomos šviesos išsisklaidymą pagal jos bangos ilgį, pvz., per prizmę. Vėliau ši sąvoka buvo gerokai išplėsta. Spektroskopijos duomenys yra dažnai atvaizduojami spektru.

Spektroskopijos pavyzdys yra tiriamosios šviesos išsisklaidymas jai pereinant per prizmę.

Spektroskopijos tipai

redaguoti

Rentgeno spindulių fotoelektroninė spektroskopija

redaguoti

Atliekant šią spektroskopiją informacija apie cheminius ryšius gaunama iš fotoelektronų emisijos smailių poslinkių.[2]

Infraraudonoji spektroskopija

redaguoti

Infraraudonoji spektroskopija yra dažnai taikoma organinių ir kai kurių neorganinių junginių analizei.[3]

Kitos spektroskopijos

redaguoti
  • Ultravioletinė ir matomos šviesos sugerties spektroskopija
  • Branduolinė magnetinio rezonanso spektroskopija
  • Ramano spektroskopija


Šaltiniai

redaguoti
  1. Herrmann, R.; C. Onkelinx (1986). „Quantities and units in clinical chemistry: Nebulizer and flame properties in flame emission and absorption spectrometry (Recommendations 1986)“. Pure and Applied Chemistry. 58 (12): 1737–1742. doi:10.1351/pac198658121737.
  2. http://www.fei.ktu.lt/lt/analitineiranga.htm Archyvuota kopija 2013-12-14 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2013 m. gruodžio 11 d.
  3. Ulozaitė Regina, Paprūdžių kapinyno kario kapo Nr. 24 geriamųjų ragų spektroskopiniai tyrimai, in: Archaeologia Lituana, Vilnius, 2008, Nr. 9, p. 54–56. ISSN 1392–6748.