Spektroskopija
Spektroskopija – sąveikos tarp medžiagos ir spinduliuojamos energijos tyrimas.[1] Istoriškai, spektroskopija kilo tyrinėjant matomos šviesos išsisklaidymą pagal jos bangos ilgį, pvz., per prizmę. Vėliau ši sąvoka buvo gerokai išplėsta. Spektroskopijos duomenys yra dažnai atvaizduojami spektru.
Spektroskopijos tipai redaguoti
Rentgeno spindulių fotoelektroninė spektroskopija redaguoti
Atliekant šią spektroskopiją informacija apie cheminius ryšius gaunama iš fotoelektronų emisijos smailių poslinkių.[2]
Infraraudonoji spektroskopija redaguoti
Infraraudonoji spektroskopija yra dažnai taikoma organinių ir kai kurių neorganinių junginių analizei.[3]
Kitos spektroskopijos redaguoti
- Ultravioletinė ir matomos šviesos sugerties spektroskopija
- Branduolinė magnetinio rezonanso spektroskopija
- Ramano spektroskopija
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Herrmann, R.; C. Onkelinx (1986). „Quantities and units in clinical chemistry: Nebulizer and flame properties in flame emission and absorption spectrometry (Recommendations 1986)“. Pure and Applied Chemistry. 58 (12): 1737–1742. doi:10.1351/pac198658121737.
- ↑ http://www.fei.ktu.lt/lt/analitineiranga.htm Archyvuota kopija 2013-12-14 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2013 m. gruodžio 11 d.
- ↑ Ulozaitė Regina, Paprūdžių kapinyno kario kapo Nr. 24 geriamųjų ragų spektroskopiniai tyrimai, in: Archaeologia Lituana, Vilnius, 2008, Nr. 9, p. 54–56. ISSN 1392–6748.
|
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |