Protokolo įrašo 126 835 detalės

01:11, 10 rugpjūčio 2020: 213.159.38.186 (aptarimas) sužadino piktnaudžiavimo filtrą filtras 5, atlikdamas veiksmą "edit" puslapiui Baltarusija. Buvo panaudotas veiksmas: Žyma; Filtro aprašymas: Pasikartojantys simboliai (tikrinti | skirt)

Redagavimo pakeitimai

valdovų=2|
valdovų=2|
titulas1=Prezidentas|
titulas1=Prezidentas|
pavardė1=[[Martynas Gudas]]|
pavardė1=[[????? ?????]]|
titulas2=Ministras pirmininkas|
titulas2=Ministras pirmininkas|
pavardė2=[[Romanas Golovčenka]]|
pavardė2=[[Romanas Golovčenka]]|

Veiksmo parametrai

KintamasisReikšmė
Naudotojo redagavimų skaičius (user_editcount)
null
Naudotojo sąskaitos vardas (user_name)
'213.159.38.186'
Laikas kada e-mail adresas buvo patvirtintas (user_emailconfirm)
null
Naudotojo paskyros amžius (user_age)
0
Grupės (imtinai), kurioms naudotojas priklauso (user_groups)
[ 0 => '*' ]
Teisės, kurias turi vartotojas (user_rights)
[ 0 => 'createaccount', 1 => 'read', 2 => 'edit', 3 => 'createpage', 4 => 'createtalk', 5 => 'writeapi', 6 => 'viewmywatchlist', 7 => 'editmywatchlist', 8 => 'viewmyprivateinfo', 9 => 'editmyprivateinfo', 10 => 'editmyoptions', 11 => 'abusefilter-log-detail', 12 => 'urlshortener-create-url', 13 => 'centralauth-merge', 14 => 'abusefilter-view', 15 => 'abusefilter-log', 16 => 'vipsscaler-test' ]
Visuotinės grupės, kurioms priklauso vartotojas (global_user_groups)
[]
Ar naudotojas redaguoja per mobiliąją programėlę (user_app)
false
Ar naudotojas redaguoja naudodamas mobilųjį įskiepį (user_mobile)
false
Puslapio ID (page_id)
86997
Puslapio vardų sritis (page_namespace)
0
Puslapio antraštė (be vardų srities) (page_title)
'Baltarusija'
Pilna puslapio antraštė (page_prefixedtitle)
'Baltarusija'
Paskutiniai dešimt vartotojų, keitusių puslapį (page_recent_contributors)
[ 0 => '84.15.178.206', 1 => '213.159.38.186', 2 => 'Ed1974LT', 3 => 'Martynas GL', 4 => 'Homo ergaster', 5 => 'Arz', 6 => 'Nestea', 7 => 'Laisverobotams', 8 => 'Jarash', 9 => 'Kazimier Lachnovič' ]
Veiksmas (action)
'edit'
Redagavimo pastaba (summary)
''
Seno turinio modelis (old_content_model)
'wikitext'
Naujo turinio modelis (new_content_model)
'wikitext'
Senasis viki teksto puslapis, prieš redagavimą (old_wikitext)
'{{ŠaliesLentelė| pavadinimas=Baltarusija| vietinisPavadinimas='''Рэспубліка Беларусь<br />Республика Беларусь'''''| kilm=Baltarusijos| žemėlapis=Europe-Belarus.svg| vėliava=Flag_of_Belarus.svg| herbas=Coat of arms of Belarus (official).svg| kalbos=[[gudų kalba|gudų]], [[rusų kalba|rusų]]| sostinė=[[Minskas]]| didžiausiasMiestas=[[Minskas]]| valdovų=2| titulas1=Prezidentas| pavardė1=[[Martynas Gudas]]| titulas2=Ministras pirmininkas| pavardė2=[[Romanas Golovčenka]]| titulas3=-| pavardė3=-| plotoVieta=86| plotas=207&nbsp;600| vandens=1.4% (2.830 km²)| gyvMetai=[[2019]]| gyventojuVieta=92| gyventoju=9&nbsp;475&nbsp;200<ref name="ReferenceA">{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/ofitsialnaya-statistika/ssrd-mvf_2/natsionalnaya-stranitsa-svodnyh-dannyh/naselenie_6/chislennost-naseleniya1_yan_poobl//|title=Численность населения на 1 января 2018 г. по областям Республики Беларусь|website=www.belstat.gov.by}}</ref>| gyventojuTankis=45,8| tankumoVieta=142| BVPMetai=[[2019]]<ref>[https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.PP.CD GDP, PPP (current international $) | Data]</ref>| BVPVieta=70| BVP=60| BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]| BVPGyventojui=6&nbsp;500| BVPGyventojuiVieta=66| valiuta=[[Baltarusijos rublis]]| laikoJuosta=UTC +3| vasarosLaikas=UTC +3| nepriklausomybėsĮvykis=nuo Sovietų Sąjungos| nepriklausomybėsDatos=[[1991]] m. [[rugpjūčio 25]] d.<br />[[1991]] m. [[gruodžio 25]] d.| nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta <br />Pripažinta| TLD=BY| telKodas=375 }} '''Baltarusijos Respublika''' ('''Baltarusija''' arba '''Gudija''') – žemyninė valstybė [[Rytų Europa|Rytų Europoje]], tarp [[Lenkija|Lenkijos]], [[Ukraina|Ukrainos]], [[Rusija|Rusijos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]]. == Istorija == {{main|Baltarusijos istorija}} Seniausi žinomi gyventojai ([[homo sapiens]]) dabartinės Baltarusijos teritorijoje atsirado prieš ~30 tūkst. metų (apytiksliai toks yra archeologų ant [[Pripetė (upė)|Pripetės]] kranto aptiktos [[ledynmetis|ledynmečio]] mamutų medžiotojų stovyklavietės amžius). [[Vaizdas:VytautoLDK.png|thumb|left|LDK Vytauto Didžiojo laikais]] [[Vaizdas:Vialikaje Kniastva Litoŭskaje. Вялікае Княства Літоўскае (T. Lotter, 1740).jpg|thumb|left|Magnus Ducatus Lithuania, Tobias Lotter, 1780]] [[Vaizdas:10 Hrašoŭ (Blue), Stamp of Belarusian People's Republic.jpg|thumb|100px|right|Baltarusijos Liaudies Respublikos 1918-19 m. išleistas pašto ženklas]] [[Vaizdas:Centrallithuania1920stamps.jpg|thumb|100px|right|Vidurinė Lietuva 1920 m. išleistas pašto ženklas]] VIII–X a. dabartinės Baltarusijos teritorijoje įsikūrusi [[slavai|slavų]] mažuma iki XII–XIII a. beveik visiškai asimiliavosi su senaisiais vietos gyventojais – [[baltų kalbos|baltiškai kalbėjusius]] Bancerovo ir Tušemlios kultūrų nešėjais bei dalimi [[jotvingiai|jotvingių]] (archeologinių tyrinėjimų išvados rodo, kad VIII–IX a. slavai dabartinėje Baltarusijoje buvo apgyvendinę tik Pripetės ir galbūt [[Dauguva|Dauguvos]] pakrantes, o didžioji Baltarusijos dalis iki pat X a. pab. išliko baltiška). Nuo X a. pab. beveik visa dabartinės Baltarusijos teritorija buvo [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] dalis; XI–XIII a. dėl šios teritorijos varžėsi stiprios [[Voluinės kunigaikštystė|Voluinės]], [[Turovo kunigaikštystė|Turovo]], [[Polocko kunigaikštystė|Polocko]], [[Smolensko kunigaikštystė|Smolensko]], [[Černigovo kunigaikštystė|Černigovo]] ir [[Lietuvos kunigaikštystė]]s. X a. pab. Kijevo Rusios administracijos pradėtas vietos gyventojų ([[baltai|baltų]] ir slavų) krikštas buvo iš esmės užbaigtas tik [[XVI amžius|XVI a.]] Nuo XII a. pab. dabartinės Baltarusijos centrinė dalis (su [[Minskas|Minsku]]), o [[1320]]–[[1772]] m. – jau beveik visa dabartinė Baltarusija buvo [[LDK]] sudėtyje. Nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pab. viena iš LDK oficialiųjų raštų kalbų buvo bažnytinės slavų kalbos ir [[gudų kalba|gudų kalbos]] tarmių hibridizacijos pagrindu susiformavusi [[LDK]] [[rusėnai|rusėnų]] raštų kalba (žr. [[Lietuvos raštų kalba]], [[Lietuvos raštija]]). [[1654]]–[[1661]] m., vad. [[Maskvos karas|Maskvos karo]] metu, dabartinės Baltarusijos teritorijoje dėl įv. priežasčių žuvo iki pusės gyventojų. Po [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimų dabartinė Baltarusijos teritorija atiteko [[Rusija]]i. Rusijos valdžia stengėsi sunaikinti visus [[baltarusiai|gudų]] tautinio išskirtinumo požymius, ypač gudų kalbą ir [[Bresto bažnytinė unija|unitų]] tikybą. [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilime]] negausiai dalyvavusių gudų politinis lyderis Kasciuš'as Kalinouski’s (lietuvių tradiciškai vadinamas [[Konstantinas Kalinauskas|Kostu Kalinausku]]) pasisakė už Lenkijos ir Lietuvos Respublikos atkūrimą ir Baltarusijos autonomiją šioje konfederacinėje valstybėje. XIX a. pab. – [[XX amžius|XX a.]] pradžioje formavosi gudų kultūrinis politinis elitas, buvo gvildenami gudų tautos politinės ateities klausimai. [[1918]] m. kovą nepriklausoma valstybe tapusią Baltarusiją iki [[1919]] m. vasaros okupavo, o [[1921]] m. pavasarį galutinai pasidalijo Tarybų Rusija ir [[Lenkija]]. [[1941]]–[[1944]] m. visa Baltarusija buvo okupuota nacių [[Vokietija|Vokietijos]]; 1941–[[1947]] m. kraštas patyrė didžiulius demografinius nuostolius, netekdamas ~2 mln. gyventojų (gudų, [[žydai|žydų]], [[lenkai|lenkų]] ir kt.; nurodytu laikotarpiu žuvo ~130 tūkst [[tarybiniai partizanai|tarybinių gudų partizanų]], ~310 tūkst. Baltarusijos gyventojų mirė nuo bado, ~120 tūkst. žuvo dėl karo veiksmų, ~950 tūkst. – per nacių organizuotas [[holokaustas|masines žydų žudynes]] ir baudžiamąsias operacijas, ~150 tūkst. – nacių lageriuose ir kalėjimuose, ~140 tūkst. – priverčiamuosiuose darbuose Vokietijoje ir kt. valstybėse, ~15 tūkst. – kovodami [[Armija krajova|Armijos krajovos]] ir kt. partizanų junginių gretose [[1943]]–1947 m.; 1944 m. ~1 mln. 100 tūkst. Baltarusijos gyventojų iš jos pasitraukė kaip karo pabėgėliai). Nuo [[1991]] m. Baltarusija yra nepriklausoma valstybė ir [[NVS|Nepriklausomų valstybių sandraugos]] narė. [[1995]] m. [[vasario 6]] d. [[Lietuva|Lietuvos]] ir Baltarusijos prezidentai pasirašė sutartį dėl [[Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena|abiejų šalių sienos]]. == Politinė sistema == [[Vaizdas:Victory square, Minsk 01.jpg|thumb|left|Pergalės aikštė [[Minskas|Minske]]]] {{main|Baltarusijos politinė sistema}} Prezidentinė respublika. Pagal šalies konstituciją valstybės valdymo funkcijos padalytos tarp Aukščiausios Tarybos ir prezidento, kuris renkamas kas 5 m. ir yra valstybės vadovas. Vykdomoji valdžia – ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko. Egzistuoja dviejų rūmų parlamentas (Nacionalinis susirinkimas) sudarytas iš Respublikos Tarybos ir Atstovų Tarybos. Nepaisant neva demokratinio valstybės valdymo modelio, Baltarusija yra autoritarinė valstybė. Prezidentas A. Lukašenka dažnai vadinamas „paskutiniu Europos diktatoriumi“. [[2017]] m. oficialų statusą Baltarusijoje turėjo penkiolika [[politinė partija|politinių partijų]]: Komunistinė Baltarusijos partija; Baltarusijos [[patriotas|patriotų]] partija, Respublikinė darbo ir teisingumo partija, Baltarusijos [[socialdemokratai|socialdemokratų]] partija „Gromada“, Liaudies susitarimo socialdemokratų partija, Agrarinė partija, Baltarusijos socialiai sportinė partija, Respublikonų partija, Baltarusijos liaudies fronto partija, Konservatorių-krikščionių partija, Liberalų demokratų partija, Susivienijimas pilietinė partija, [[Baltarusijos socialdemokratų partija Narodnaja Hramada]]. Bendradarbiauja su daugeliu pasaulio valstybių, itin artimi politiniai ir ekonominiai santykiai yra su [[NVS|NVS šalimis]]. == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Belarus provinces numbered.svg|thumb|Baltarusijos administracinis suskirstymas]] {{main|Baltarusijos sritys}} Baltarusija skirstoma į šešias sritis ir respublikinio pavaldumo [[Minskas|Minsko miestą]] (skliausteliuose – administracinis centras): # [[Minsko miestas]] ([[Minskas]]) # [[Bresto sritis]] ([[Brestas (Baltarusija)|Brestas]]) # [[Gomelio sritis]] ([[Gomelis]]) # [[Gardino sritis]] ([[Gardinas]]) # [[Mogiliavo sritis]] ([[Mogiliavas]]) # [[Minsko sritis]] ([[Minskas]]) # [[Vitebsko sritis]] ([[Vitebskas]]) == Geografija == {{main|Baltarusijos geografija}} [[Vaizdas:Byarozavka5.JPG|thumb|right|[[Nemunas]] Baltarusijoje]] Šalis yra [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]], kurios paviršius smarkiai paveiktas ledynų. Šiaurės vakaruose driekiasi moreninių gūbrių virtinė ([[Švenčionių aukštuma|Švenčionių]], [[Breslaujos aukštuma|Breslaujos]], [[Asvejos aukštuma|Asvejos]]), sudaranti dalį [[Baltijos aukštumos|Baltijos kalvyno]]. Centrinėje dalyje šalį kerta [[Baltarusijos kalvynas]] – aukščiausioji valstybės dalis. Toliau pietryčiuose plyti [[Berezinos vidurupio žemuma]], o pietuose – pelkėta [[Polesės žemuma]]. * Aukščiausias taškas: [[Dzeržinskio kalnas]] (346 m) * Žemiausias taškas: [[Nemunas]] ties Lietuvos siena (90 m). Vakarinės Baltarusijos dalies upės priklauso [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] baseinui – [[Nemunas]] (su intakais [[Neris|Vilija]], [[Katra]], [[Uša (Nemunas)|Uša]], [[Ščiara]]), [[Vakarinis Bugas]] bei [[Vakarinė Dvina]] (su [[Dysna]], [[Drisa]], [[Kasplia]]). Baltarusijos kalvynu eina [[vandenskyra]], skirianti nuo [[Dniepras|Dniepro]] baseino (teka į [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]]), kuriam be paties Dniepro priklauso dar [[Pripetė]], [[Berezina]], [[Sožas]], [[Drutė]], [[Ptičė]] ir kt. Kalvose (ypač šiaurės vakaruose) gausu moreninės kilmės ežerų: [[Narutis]], [[Asveja (Baltarusija)|Asveja]], [[Svierių ežeras]], [[Drūkšiai]], [[Druvetas]], [[Čyrvono ežeras]], [[Lukomlės ežeras]] ir kt. Yra stambūs Vileikos, Zaslavo tvenkiniai. Apie trečdalį Baltarusijos teritorijos užima miškai. Didesnioji jų dalis yra [[šilas|pušynai]] (ypač smėlingose dirvose šalies vakaruose), kitur – mišrieji miškai, eglynai. Šalies pietvakariuose dunkso reliktinis, UNESCO saugomas lygumų sengirių masyvas – [[Belovežo giria]]. === Klimatas === Klimatas [[vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų]], pereinančiojo iš jūrinio į žemyninį tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra būna tarp -4 °C pietvakariuose ir -8 °C šiaurės rytuose, liepos temperatūros laikosi apie 17–19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 550–700 mm<ref>{{GEC|56}}</ref>. Žiemos paprastai sniegingos. == Ekonomika == {{main|Baltarusijos ekonomika}} [[Infliacija]]: 28,2 % (2004). [[Nedarbas]]: 2,1 % (oficialūs duomenys, 2004). Valiutos rezervas: 637 mln. USD (2004). [[Užsienio skola]]: 851 mln. USD (2001). Užimtumo struktūra: pramonė (41,9 %), paslaugos (39,2 %), [[žemės ūkis]] (18,9 %). Pagrindiniai prekybos partneriai – buvusios Tarybų Sąjungos šalys. Užsienio prekybos apimtis: * [[eksportas]] – 9,413 mlrd. USD (2004): [[Rusija]] 49,1 %, [[Jungtinė Karalystė]] 9,4 %, [[Lenkija]] 4,4 %, [[Vokietija]] 4,2 %, [[Nyderlandai]] 4,2 % – 2003; * [[importas]]: 11,09 mlrd. USD (2003). === Pramonė === [[Vaizdas:BelAZ haul truck.jpg|thumb|[[BelAZ]] kompanijos gaminamas sunkvežimis.]] Svarbiausios pramonės šakos: automobilių ir traktorių gamyba, staklių gamyba, prietaisų gamyba (televizoriai, radijo imtuvai), chemijos (kalio, fosforo ir azoto trąšų, sintetinio pluošto ir dirbtinio pluošto siūlų gamyba) ir naftos chemijos pramonė; padangos, [[lengvoji pramonė]] ([[linas|lino]], [[vilna|vilnos]] audiniai), [[maisto pramonė]] (mėsos, pieno produktų gamyba, konservų ir kt. gamyba), [[mediena|medienos]] apdirbimo pramonė (baldų gamyba), popieriaus gamyba, stiklo gamyba, metalurgija. Kalio druskos (Soligorskas), [[nafta|naftos]] (daugiausia respublikos pietryčiuose), [[fosforitas|fosforitų]], [[akmens druska|akmens druskos]], metalų rūdos, [[durpės|durpių]], statybos pramonės žaliavų ([[smėlis]], [[Molis (uoliena)|molis]]) gavyba. [[Minskas]] – pagrindinis pramoninis Baltarusijos centras. Čia yra pagaminamas ketvirtadalis visos pramoninės produkcijos. Kiti didžiausi pramoniniai centrai yra Gomelis, Mogiliovas, Brestas, Gardinas, Polockas. Elektros energijos gamyba (31,4 Twh, 1995 m., t. y. 3045 kWh/1 gyventojui) daugiausia šiluminėse elektrinėse. 2011 m. pradėta statyti [[Astravo atominė elektrinė|Astravo AE]]. === Žemės ūkis === Žemės ūkio naudmenos užėmė 9,3 mln. ha (1992). Pasėlių plotas 6126 tūkst. ha. Pagrindinės naudmenos: javai (avižos, kviečiai, grikiai), linai, bulvės, cukriniai runkeliai, vaisiai (obuoliai). Po Černobylio katastrofos 1986 m. dideli žemės ūkio naudmenų plotai užkrėsti radioaktyviomis medžiagomis ir žemės ūkiui nebetinka. Išvystytas miškininkystės ūkis. == Gyventojai == {{main|Baltarusijos demografija}} [[Vaizdas:Brest2.JPG|thumb|right|Ši bažnyčia [[Brestas (Baltarusija)|Breste]] yra didžiausia Baltarusijoje. Joje gali tilpti daugiau nei 5000 žmonių.]] [[Vaizdas:Dzvina Hotel and Frantsyska Skaryny Avenue in Polack.jpg|thumb|right|[[Polockas]]]] [[2019]] m. [[spalio 1]] d. Baltarusijoje gyveno 9413 tūkst. gyventojų.<ref>[https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/baltarusija-turi-94-mln-gyventoju-953690 Baltarusija turi 9,4 mln. gyventojų.] Diena.lt</ref> Tautinė gyventojų sudėtis (2009 m. surašymo duomenys):<ref>[https://www.belstat.gov.by/upload-belstat/upload-belstat-pdf/perepis_2009/5.8-0.pdf Перепись населения Республики Беларусь 2009 года]</ref> * [[baltarusiai|gudai]] – 83,7 %, * [[rusai]] – 8,3 % , * [[lenkai]] – 3,1 %, * [[ukrainiečiai]] – 1,7 % * kiti – 3,1 %. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Baltarusijoje gyveno apie vieną milijoną žydų, bet naciams okupavus šalį, 90 % jų buvo išžudyti, todėl dabar žydų populiacija yra daug mažesnė.<ref>http://www.meod.by/en/report/jbelarus/</ref> Baltarusija turi dvi oficialias kalbas – [[rusų kalba|rusų]] ir [[baltarusių kalba|baltarusių]]. 62,8 % gyventojų namuose kalba rusiškai, 36,7 % – baltarusiškai, 0,5 % – kitomis kalbomis.<ref>[https://archive.is/20120707143359/belstat.gov.by/homep/en/census/p6.php 1999 m. surašymo duomenys (angliškai)]</ref> Pasak 1997 m. apskaičiavimų, 80 % gyventojų yra [[stačiatikiai]], o likę yra daugiausiai [[Romos katalikai]], [[protestantai]], [[judėjai]] ir [[musulmonai]].<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/bo.html CŽV pasaulio faktų knyga: Baltarusija]</ref> Didžiausi [[Baltarusijos miestai]] (2006 m. duomenys): * [[Minskas]] – 1741,4 tūkstančiai gyventojų * [[Gomelis]] – 481,2 tūkst. gyv. * [[Mogiliavas]] – 465,1 tūkst. gyv. * [[Vitebskas]] – 342,4 tūkst. gyv. * [[Gardinas]] – 314,8 tūkst. gyv. * [[Brestas (Baltarusija)|Brestas]] – 298,3 tūkst. gyv. * [[Babruiskas]] – 220,8 tūkst. gyv. * [[Baranovičiai]] – 168,6 tūkst. gyv. * [[Barysavas]] – 150,4 tūkst. gyv. == Kultūra == {{main|Baltarusijos kultūra}} 1517–1525 metais Pranciškus Skorina išleido pirmąsias knygas baltarusių kalba. Tai buvo pirmosios knygos Rytų Europoje. Beje, Vilniuje veikia vienintelė baltarusių mokykla Lietuvoje, pavadinta šio garsaus žmogaus vardu. Baltarusiai didelį dėmesį skiria savo kultūros puoselėjimui, ypač tradiciniams amatams. Visos kultūros įstaigos (kinai, teatrai, kultūrų namai, muziejai, cirkai) yra valstybinės. Tačiau baltarusiai domisi ne tik tradicine kultūra. Prieš penkerius metus Minske atsidarė šiuolaikinio meno centras „Padzemka“. Pogrindyje esančiose didelėse salėse pristatomas naujausias Baltarusijos menas, yra šiuolaikinės literatūros knygynas, septintojo dešimtmečio kavinė, indiška parduotuvė. Tai yra populiariausia jaunimo susibūrimo vieta, skatinanti jaunuolius kurti vis geresnį šiuolaikinį baltarusišką meną. Tai lyg Vilniaus Užupio kvartalas, irgi garsėjantis savo šiuolaikiniu menu ir populiaria jaunimo susibūrimo vieta. == Kita informacija == * [[Baltarusijos ryšiai]] * [[Baltarusijos transportas]] * [[Baltarusijos karinės pajėgos]] * [[Baltarusijos šventės]] * [[Baltarusijos tarptautiniai santykiai]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{vikižodynas}} {{Commons|Беларусь}} Bendros nuorodos: * [http://www.belarus.by/ Baltarusijos valstybės svetainė (gudų, rusų, anglų)] * [http://www.president.gov.by/by/ Baltarusijos prezidento svetainė (gudų, rusų, anglų k.)] * [http://www.belta.by/ Baltarusijos naujienų agentūros svetainė (gudų, rusų, anglų, vokiečių, ispanų k.)] * [http://www.tvr.by/ Baltarusijos radijo ir televizijos svetainė (gudų, rusų, anglų k.) ] * [http://globus.tut.by/ Baltarusijos architektūros paveldo svetainė] {{ru-icon}} * [http://www.panoramas.lt/index.php?page_id=326 Baltarusijos kultūros paveldo žemėlapis] Žemėlapiai: * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Belarus-physical-map.gif Baltarusijos fizinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Belarus-political-map.gif Baltarusijos administracinis žemėlapis] * [http://www.miorymk.by/download/Karta_belorus_.jpg Baltarusijos administracinis žemėlapis rusų kalba] * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Belarus-road-map.gif Baltarusijos pagrindinių kelių žemėlapis] * [http://maps.google.co.uk/maps?q=belarus+map&hl=en&ll=53.696706,27.949219&spn=14.81245,32.915039&safe=off&gl=uk&z=5 Baltarusija per googlemaps žemėlapį] {{Europa}} {{NVS}} {{EAS}} {{KSSO}} [[Kategorija:Valstybės]] [[Kategorija:Baltarusija| ]]'
Naujas viki teksto puslapis, po redagavimo (new_wikitext)
'{{ŠaliesLentelė| pavadinimas=Baltarusija| vietinisPavadinimas='''Рэспубліка Беларусь<br />Республика Беларусь'''''| kilm=Baltarusijos| žemėlapis=Europe-Belarus.svg| vėliava=Flag_of_Belarus.svg| herbas=Coat of arms of Belarus (official).svg| kalbos=[[gudų kalba|gudų]], [[rusų kalba|rusų]]| sostinė=[[Minskas]]| didžiausiasMiestas=[[Minskas]]| valdovų=2| titulas1=Prezidentas| pavardė1=[[????? ?????]]| titulas2=Ministras pirmininkas| pavardė2=[[Romanas Golovčenka]]| titulas3=-| pavardė3=-| plotoVieta=86| plotas=207&nbsp;600| vandens=1.4% (2.830 km²)| gyvMetai=[[2019]]| gyventojuVieta=92| gyventoju=9&nbsp;475&nbsp;200<ref name="ReferenceA">{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/ofitsialnaya-statistika/ssrd-mvf_2/natsionalnaya-stranitsa-svodnyh-dannyh/naselenie_6/chislennost-naseleniya1_yan_poobl//|title=Численность населения на 1 января 2018 г. по областям Республики Беларусь|website=www.belstat.gov.by}}</ref>| gyventojuTankis=45,8| tankumoVieta=142| BVPMetai=[[2019]]<ref>[https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.PP.CD GDP, PPP (current international $) | Data]</ref>| BVPVieta=70| BVP=60| BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]| BVPGyventojui=6&nbsp;500| BVPGyventojuiVieta=66| valiuta=[[Baltarusijos rublis]]| laikoJuosta=UTC +3| vasarosLaikas=UTC +3| nepriklausomybėsĮvykis=nuo Sovietų Sąjungos| nepriklausomybėsDatos=[[1991]] m. [[rugpjūčio 25]] d.<br />[[1991]] m. [[gruodžio 25]] d.| nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta <br />Pripažinta| TLD=BY| telKodas=375 }} '''Baltarusijos Respublika''' ('''Baltarusija''' arba '''Gudija''') – žemyninė valstybė [[Rytų Europa|Rytų Europoje]], tarp [[Lenkija|Lenkijos]], [[Ukraina|Ukrainos]], [[Rusija|Rusijos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]]. == Istorija == {{main|Baltarusijos istorija}} Seniausi žinomi gyventojai ([[homo sapiens]]) dabartinės Baltarusijos teritorijoje atsirado prieš ~30 tūkst. metų (apytiksliai toks yra archeologų ant [[Pripetė (upė)|Pripetės]] kranto aptiktos [[ledynmetis|ledynmečio]] mamutų medžiotojų stovyklavietės amžius). [[Vaizdas:VytautoLDK.png|thumb|left|LDK Vytauto Didžiojo laikais]] [[Vaizdas:Vialikaje Kniastva Litoŭskaje. Вялікае Княства Літоўскае (T. Lotter, 1740).jpg|thumb|left|Magnus Ducatus Lithuania, Tobias Lotter, 1780]] [[Vaizdas:10 Hrašoŭ (Blue), Stamp of Belarusian People's Republic.jpg|thumb|100px|right|Baltarusijos Liaudies Respublikos 1918-19 m. išleistas pašto ženklas]] [[Vaizdas:Centrallithuania1920stamps.jpg|thumb|100px|right|Vidurinė Lietuva 1920 m. išleistas pašto ženklas]] VIII–X a. dabartinės Baltarusijos teritorijoje įsikūrusi [[slavai|slavų]] mažuma iki XII–XIII a. beveik visiškai asimiliavosi su senaisiais vietos gyventojais – [[baltų kalbos|baltiškai kalbėjusius]] Bancerovo ir Tušemlios kultūrų nešėjais bei dalimi [[jotvingiai|jotvingių]] (archeologinių tyrinėjimų išvados rodo, kad VIII–IX a. slavai dabartinėje Baltarusijoje buvo apgyvendinę tik Pripetės ir galbūt [[Dauguva|Dauguvos]] pakrantes, o didžioji Baltarusijos dalis iki pat X a. pab. išliko baltiška). Nuo X a. pab. beveik visa dabartinės Baltarusijos teritorija buvo [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] dalis; XI–XIII a. dėl šios teritorijos varžėsi stiprios [[Voluinės kunigaikštystė|Voluinės]], [[Turovo kunigaikštystė|Turovo]], [[Polocko kunigaikštystė|Polocko]], [[Smolensko kunigaikštystė|Smolensko]], [[Černigovo kunigaikštystė|Černigovo]] ir [[Lietuvos kunigaikštystė]]s. X a. pab. Kijevo Rusios administracijos pradėtas vietos gyventojų ([[baltai|baltų]] ir slavų) krikštas buvo iš esmės užbaigtas tik [[XVI amžius|XVI a.]] Nuo XII a. pab. dabartinės Baltarusijos centrinė dalis (su [[Minskas|Minsku]]), o [[1320]]–[[1772]] m. – jau beveik visa dabartinė Baltarusija buvo [[LDK]] sudėtyje. Nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pab. viena iš LDK oficialiųjų raštų kalbų buvo bažnytinės slavų kalbos ir [[gudų kalba|gudų kalbos]] tarmių hibridizacijos pagrindu susiformavusi [[LDK]] [[rusėnai|rusėnų]] raštų kalba (žr. [[Lietuvos raštų kalba]], [[Lietuvos raštija]]). [[1654]]–[[1661]] m., vad. [[Maskvos karas|Maskvos karo]] metu, dabartinės Baltarusijos teritorijoje dėl įv. priežasčių žuvo iki pusės gyventojų. Po [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimų dabartinė Baltarusijos teritorija atiteko [[Rusija]]i. Rusijos valdžia stengėsi sunaikinti visus [[baltarusiai|gudų]] tautinio išskirtinumo požymius, ypač gudų kalbą ir [[Bresto bažnytinė unija|unitų]] tikybą. [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilime]] negausiai dalyvavusių gudų politinis lyderis Kasciuš'as Kalinouski’s (lietuvių tradiciškai vadinamas [[Konstantinas Kalinauskas|Kostu Kalinausku]]) pasisakė už Lenkijos ir Lietuvos Respublikos atkūrimą ir Baltarusijos autonomiją šioje konfederacinėje valstybėje. XIX a. pab. – [[XX amžius|XX a.]] pradžioje formavosi gudų kultūrinis politinis elitas, buvo gvildenami gudų tautos politinės ateities klausimai. [[1918]] m. kovą nepriklausoma valstybe tapusią Baltarusiją iki [[1919]] m. vasaros okupavo, o [[1921]] m. pavasarį galutinai pasidalijo Tarybų Rusija ir [[Lenkija]]. [[1941]]–[[1944]] m. visa Baltarusija buvo okupuota nacių [[Vokietija|Vokietijos]]; 1941–[[1947]] m. kraštas patyrė didžiulius demografinius nuostolius, netekdamas ~2 mln. gyventojų (gudų, [[žydai|žydų]], [[lenkai|lenkų]] ir kt.; nurodytu laikotarpiu žuvo ~130 tūkst [[tarybiniai partizanai|tarybinių gudų partizanų]], ~310 tūkst. Baltarusijos gyventojų mirė nuo bado, ~120 tūkst. žuvo dėl karo veiksmų, ~950 tūkst. – per nacių organizuotas [[holokaustas|masines žydų žudynes]] ir baudžiamąsias operacijas, ~150 tūkst. – nacių lageriuose ir kalėjimuose, ~140 tūkst. – priverčiamuosiuose darbuose Vokietijoje ir kt. valstybėse, ~15 tūkst. – kovodami [[Armija krajova|Armijos krajovos]] ir kt. partizanų junginių gretose [[1943]]–1947 m.; 1944 m. ~1 mln. 100 tūkst. Baltarusijos gyventojų iš jos pasitraukė kaip karo pabėgėliai). Nuo [[1991]] m. Baltarusija yra nepriklausoma valstybė ir [[NVS|Nepriklausomų valstybių sandraugos]] narė. [[1995]] m. [[vasario 6]] d. [[Lietuva|Lietuvos]] ir Baltarusijos prezidentai pasirašė sutartį dėl [[Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena|abiejų šalių sienos]]. == Politinė sistema == [[Vaizdas:Victory square, Minsk 01.jpg|thumb|left|Pergalės aikštė [[Minskas|Minske]]]] {{main|Baltarusijos politinė sistema}} Prezidentinė respublika. Pagal šalies konstituciją valstybės valdymo funkcijos padalytos tarp Aukščiausios Tarybos ir prezidento, kuris renkamas kas 5 m. ir yra valstybės vadovas. Vykdomoji valdžia – ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko. Egzistuoja dviejų rūmų parlamentas (Nacionalinis susirinkimas) sudarytas iš Respublikos Tarybos ir Atstovų Tarybos. Nepaisant neva demokratinio valstybės valdymo modelio, Baltarusija yra autoritarinė valstybė. Prezidentas A. Lukašenka dažnai vadinamas „paskutiniu Europos diktatoriumi“. [[2017]] m. oficialų statusą Baltarusijoje turėjo penkiolika [[politinė partija|politinių partijų]]: Komunistinė Baltarusijos partija; Baltarusijos [[patriotas|patriotų]] partija, Respublikinė darbo ir teisingumo partija, Baltarusijos [[socialdemokratai|socialdemokratų]] partija „Gromada“, Liaudies susitarimo socialdemokratų partija, Agrarinė partija, Baltarusijos socialiai sportinė partija, Respublikonų partija, Baltarusijos liaudies fronto partija, Konservatorių-krikščionių partija, Liberalų demokratų partija, Susivienijimas pilietinė partija, [[Baltarusijos socialdemokratų partija Narodnaja Hramada]]. Bendradarbiauja su daugeliu pasaulio valstybių, itin artimi politiniai ir ekonominiai santykiai yra su [[NVS|NVS šalimis]]. == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Belarus provinces numbered.svg|thumb|Baltarusijos administracinis suskirstymas]] {{main|Baltarusijos sritys}} Baltarusija skirstoma į šešias sritis ir respublikinio pavaldumo [[Minskas|Minsko miestą]] (skliausteliuose – administracinis centras): # [[Minsko miestas]] ([[Minskas]]) # [[Bresto sritis]] ([[Brestas (Baltarusija)|Brestas]]) # [[Gomelio sritis]] ([[Gomelis]]) # [[Gardino sritis]] ([[Gardinas]]) # [[Mogiliavo sritis]] ([[Mogiliavas]]) # [[Minsko sritis]] ([[Minskas]]) # [[Vitebsko sritis]] ([[Vitebskas]]) == Geografija == {{main|Baltarusijos geografija}} [[Vaizdas:Byarozavka5.JPG|thumb|right|[[Nemunas]] Baltarusijoje]] Šalis yra [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]], kurios paviršius smarkiai paveiktas ledynų. Šiaurės vakaruose driekiasi moreninių gūbrių virtinė ([[Švenčionių aukštuma|Švenčionių]], [[Breslaujos aukštuma|Breslaujos]], [[Asvejos aukštuma|Asvejos]]), sudaranti dalį [[Baltijos aukštumos|Baltijos kalvyno]]. Centrinėje dalyje šalį kerta [[Baltarusijos kalvynas]] – aukščiausioji valstybės dalis. Toliau pietryčiuose plyti [[Berezinos vidurupio žemuma]], o pietuose – pelkėta [[Polesės žemuma]]. * Aukščiausias taškas: [[Dzeržinskio kalnas]] (346 m) * Žemiausias taškas: [[Nemunas]] ties Lietuvos siena (90 m). Vakarinės Baltarusijos dalies upės priklauso [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] baseinui – [[Nemunas]] (su intakais [[Neris|Vilija]], [[Katra]], [[Uša (Nemunas)|Uša]], [[Ščiara]]), [[Vakarinis Bugas]] bei [[Vakarinė Dvina]] (su [[Dysna]], [[Drisa]], [[Kasplia]]). Baltarusijos kalvynu eina [[vandenskyra]], skirianti nuo [[Dniepras|Dniepro]] baseino (teka į [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]]), kuriam be paties Dniepro priklauso dar [[Pripetė]], [[Berezina]], [[Sožas]], [[Drutė]], [[Ptičė]] ir kt. Kalvose (ypač šiaurės vakaruose) gausu moreninės kilmės ežerų: [[Narutis]], [[Asveja (Baltarusija)|Asveja]], [[Svierių ežeras]], [[Drūkšiai]], [[Druvetas]], [[Čyrvono ežeras]], [[Lukomlės ežeras]] ir kt. Yra stambūs Vileikos, Zaslavo tvenkiniai. Apie trečdalį Baltarusijos teritorijos užima miškai. Didesnioji jų dalis yra [[šilas|pušynai]] (ypač smėlingose dirvose šalies vakaruose), kitur – mišrieji miškai, eglynai. Šalies pietvakariuose dunkso reliktinis, UNESCO saugomas lygumų sengirių masyvas – [[Belovežo giria]]. === Klimatas === Klimatas [[vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų]], pereinančiojo iš jūrinio į žemyninį tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra būna tarp -4 °C pietvakariuose ir -8 °C šiaurės rytuose, liepos temperatūros laikosi apie 17–19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 550–700 mm<ref>{{GEC|56}}</ref>. Žiemos paprastai sniegingos. == Ekonomika == {{main|Baltarusijos ekonomika}} [[Infliacija]]: 28,2 % (2004). [[Nedarbas]]: 2,1 % (oficialūs duomenys, 2004). Valiutos rezervas: 637 mln. USD (2004). [[Užsienio skola]]: 851 mln. USD (2001). Užimtumo struktūra: pramonė (41,9 %), paslaugos (39,2 %), [[žemės ūkis]] (18,9 %). Pagrindiniai prekybos partneriai – buvusios Tarybų Sąjungos šalys. Užsienio prekybos apimtis: * [[eksportas]] – 9,413 mlrd. USD (2004): [[Rusija]] 49,1 %, [[Jungtinė Karalystė]] 9,4 %, [[Lenkija]] 4,4 %, [[Vokietija]] 4,2 %, [[Nyderlandai]] 4,2 % – 2003; * [[importas]]: 11,09 mlrd. USD (2003). === Pramonė === [[Vaizdas:BelAZ haul truck.jpg|thumb|[[BelAZ]] kompanijos gaminamas sunkvežimis.]] Svarbiausios pramonės šakos: automobilių ir traktorių gamyba, staklių gamyba, prietaisų gamyba (televizoriai, radijo imtuvai), chemijos (kalio, fosforo ir azoto trąšų, sintetinio pluošto ir dirbtinio pluošto siūlų gamyba) ir naftos chemijos pramonė; padangos, [[lengvoji pramonė]] ([[linas|lino]], [[vilna|vilnos]] audiniai), [[maisto pramonė]] (mėsos, pieno produktų gamyba, konservų ir kt. gamyba), [[mediena|medienos]] apdirbimo pramonė (baldų gamyba), popieriaus gamyba, stiklo gamyba, metalurgija. Kalio druskos (Soligorskas), [[nafta|naftos]] (daugiausia respublikos pietryčiuose), [[fosforitas|fosforitų]], [[akmens druska|akmens druskos]], metalų rūdos, [[durpės|durpių]], statybos pramonės žaliavų ([[smėlis]], [[Molis (uoliena)|molis]]) gavyba. [[Minskas]] – pagrindinis pramoninis Baltarusijos centras. Čia yra pagaminamas ketvirtadalis visos pramoninės produkcijos. Kiti didžiausi pramoniniai centrai yra Gomelis, Mogiliovas, Brestas, Gardinas, Polockas. Elektros energijos gamyba (31,4 Twh, 1995 m., t. y. 3045 kWh/1 gyventojui) daugiausia šiluminėse elektrinėse. 2011 m. pradėta statyti [[Astravo atominė elektrinė|Astravo AE]]. === Žemės ūkis === Žemės ūkio naudmenos užėmė 9,3 mln. ha (1992). Pasėlių plotas 6126 tūkst. ha. Pagrindinės naudmenos: javai (avižos, kviečiai, grikiai), linai, bulvės, cukriniai runkeliai, vaisiai (obuoliai). Po Černobylio katastrofos 1986 m. dideli žemės ūkio naudmenų plotai užkrėsti radioaktyviomis medžiagomis ir žemės ūkiui nebetinka. Išvystytas miškininkystės ūkis. == Gyventojai == {{main|Baltarusijos demografija}} [[Vaizdas:Brest2.JPG|thumb|right|Ši bažnyčia [[Brestas (Baltarusija)|Breste]] yra didžiausia Baltarusijoje. Joje gali tilpti daugiau nei 5000 žmonių.]] [[Vaizdas:Dzvina Hotel and Frantsyska Skaryny Avenue in Polack.jpg|thumb|right|[[Polockas]]]] [[2019]] m. [[spalio 1]] d. Baltarusijoje gyveno 9413 tūkst. gyventojų.<ref>[https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/baltarusija-turi-94-mln-gyventoju-953690 Baltarusija turi 9,4 mln. gyventojų.] Diena.lt</ref> Tautinė gyventojų sudėtis (2009 m. surašymo duomenys):<ref>[https://www.belstat.gov.by/upload-belstat/upload-belstat-pdf/perepis_2009/5.8-0.pdf Перепись населения Республики Беларусь 2009 года]</ref> * [[baltarusiai|gudai]] – 83,7 %, * [[rusai]] – 8,3 % , * [[lenkai]] – 3,1 %, * [[ukrainiečiai]] – 1,7 % * kiti – 3,1 %. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Baltarusijoje gyveno apie vieną milijoną žydų, bet naciams okupavus šalį, 90 % jų buvo išžudyti, todėl dabar žydų populiacija yra daug mažesnė.<ref>http://www.meod.by/en/report/jbelarus/</ref> Baltarusija turi dvi oficialias kalbas – [[rusų kalba|rusų]] ir [[baltarusių kalba|baltarusių]]. 62,8 % gyventojų namuose kalba rusiškai, 36,7 % – baltarusiškai, 0,5 % – kitomis kalbomis.<ref>[https://archive.is/20120707143359/belstat.gov.by/homep/en/census/p6.php 1999 m. surašymo duomenys (angliškai)]</ref> Pasak 1997 m. apskaičiavimų, 80 % gyventojų yra [[stačiatikiai]], o likę yra daugiausiai [[Romos katalikai]], [[protestantai]], [[judėjai]] ir [[musulmonai]].<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/bo.html CŽV pasaulio faktų knyga: Baltarusija]</ref> Didžiausi [[Baltarusijos miestai]] (2006 m. duomenys): * [[Minskas]] – 1741,4 tūkstančiai gyventojų * [[Gomelis]] – 481,2 tūkst. gyv. * [[Mogiliavas]] – 465,1 tūkst. gyv. * [[Vitebskas]] – 342,4 tūkst. gyv. * [[Gardinas]] – 314,8 tūkst. gyv. * [[Brestas (Baltarusija)|Brestas]] – 298,3 tūkst. gyv. * [[Babruiskas]] – 220,8 tūkst. gyv. * [[Baranovičiai]] – 168,6 tūkst. gyv. * [[Barysavas]] – 150,4 tūkst. gyv. == Kultūra == {{main|Baltarusijos kultūra}} 1517–1525 metais Pranciškus Skorina išleido pirmąsias knygas baltarusių kalba. Tai buvo pirmosios knygos Rytų Europoje. Beje, Vilniuje veikia vienintelė baltarusių mokykla Lietuvoje, pavadinta šio garsaus žmogaus vardu. Baltarusiai didelį dėmesį skiria savo kultūros puoselėjimui, ypač tradiciniams amatams. Visos kultūros įstaigos (kinai, teatrai, kultūrų namai, muziejai, cirkai) yra valstybinės. Tačiau baltarusiai domisi ne tik tradicine kultūra. Prieš penkerius metus Minske atsidarė šiuolaikinio meno centras „Padzemka“. Pogrindyje esančiose didelėse salėse pristatomas naujausias Baltarusijos menas, yra šiuolaikinės literatūros knygynas, septintojo dešimtmečio kavinė, indiška parduotuvė. Tai yra populiariausia jaunimo susibūrimo vieta, skatinanti jaunuolius kurti vis geresnį šiuolaikinį baltarusišką meną. Tai lyg Vilniaus Užupio kvartalas, irgi garsėjantis savo šiuolaikiniu menu ir populiaria jaunimo susibūrimo vieta. == Kita informacija == * [[Baltarusijos ryšiai]] * [[Baltarusijos transportas]] * [[Baltarusijos karinės pajėgos]] * [[Baltarusijos šventės]] * [[Baltarusijos tarptautiniai santykiai]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{vikižodynas}} {{Commons|Беларусь}} Bendros nuorodos: * [http://www.belarus.by/ Baltarusijos valstybės svetainė (gudų, rusų, anglų)] * [http://www.president.gov.by/by/ Baltarusijos prezidento svetainė (gudų, rusų, anglų k.)] * [http://www.belta.by/ Baltarusijos naujienų agentūros svetainė (gudų, rusų, anglų, vokiečių, ispanų k.)] * [http://www.tvr.by/ Baltarusijos radijo ir televizijos svetainė (gudų, rusų, anglų k.) ] * [http://globus.tut.by/ Baltarusijos architektūros paveldo svetainė] {{ru-icon}} * [http://www.panoramas.lt/index.php?page_id=326 Baltarusijos kultūros paveldo žemėlapis] Žemėlapiai: * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Belarus-physical-map.gif Baltarusijos fizinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Belarus-political-map.gif Baltarusijos administracinis žemėlapis] * [http://www.miorymk.by/download/Karta_belorus_.jpg Baltarusijos administracinis žemėlapis rusų kalba] * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Belarus-road-map.gif Baltarusijos pagrindinių kelių žemėlapis] * [http://maps.google.co.uk/maps?q=belarus+map&hl=en&ll=53.696706,27.949219&spn=14.81245,32.915039&safe=off&gl=uk&z=5 Baltarusija per googlemaps žemėlapį] {{Europa}} {{NVS}} {{EAS}} {{KSSO}} [[Kategorija:Valstybės]] [[Kategorija:Baltarusija| ]]'
Pakeitimo skirtumai (edit_diff)
'@@ -11,5 +11,5 @@ valdovų=2| titulas1=Prezidentas| - pavardė1=[[Martynas Gudas]]| + pavardė1=[[????? ?????]]| titulas2=Ministras pirmininkas| pavardė2=[[Romanas Golovčenka]]| '
Naujas puslapio dydis (new_size)
18090
Senasis puslapio dydis (old_size)
18093
Dydis pakeistas redaguojant (edit_delta)
-3
Eilutės, kurios įstatytos redaguojant (added_lines)
[ 0 => ' pavardė1=[[????? ?????]]|' ]
Eilutės išmestos redaguojant (removed_lines)
[ 0 => ' pavardė1=[[Martynas Gudas]]|' ]
Bet kuriuo atveju, pakeitimas buvo atliktas per tor išėjimo mazgą (tor_exit_node)
false
Viki duomenų bazės pavadinimas (wiki_name)
'ltwiki'
Pakeitimo laikas (timestamp)
1597014695