Zoroastristų kalendorius

Zoroastristų kalendorius
Irano vėliava Iranas Indijos vėliava Indija
Pradėtas naudoti III a.
Svarbesnės reformos 1125, 1906
Tipas Saulės
Dienų metuose 365, 365-366
Keliamoji diena
kas 4 m.
Gatha 6
Mėnesių metuose 12 ir Gatha
Dienų skaičius savaitėje 7-8
Datos pagal Grigaliaus kalendorių
Metų pradžia ~ kovo 21 (Fasli)
Naudojamos eros
Jazdergerdo era (Y.Z.)
(Jazdegerdo valdymas)
632
(dabar: 1394 m.)
Zaratustros era (ZRE) 1737 m. pr. m. e.
(dabar: 3762 m.)

Zoroastristų kalendorius (pers. گاه‌شماری اوستایی نو) – tai artimai susijusių kalendorių grupė, kuris iki šių laikų yra naudojama zoroastristų bendruomenėse Irane, Indijoje ir kitur, kaip liturginis kalendorius.

Istorija redaguoti

Iki Zoroastrizmo kalendoriaus sukūrimo, senovės iranėnai naudojo Saulės-Mėnulio tipo Avestos kalendorių, paremtą Babiloniečių kalendoriumi. III-VII a. buvo galutinai atsisakyta Mėnulio ciklo naudojimo, ir pereita prie Saulės kalendoriaus sistemos. Manoma, kad Sasanidų karalius Ardaširas I (226–241 AD) pirmasis pasiūlė prie 12 tradicinių mėnesių, kurių kiekvienas turėjo 30 dienų (taigi, viso 360 dienų) pridėti papildomas 5 dienas. Šios buvo pavadintos Gatha.

Vėlesni Sasanidų Persijos valdovai ne kartą vykdė kalendoriaus reformas. Ypač tai lietė Naujųjų metų (Nauruzo) dieną. 226 m. Nauruzas, švenčiamas fravardino 1 d., sutapo su spalio 1 d. Julijaus kalendoriuje. Vėliau Nauruzas perkeltas į Aduro 1 d. (apie birželio 21), kol 1006 m. jis nukeltas į Fravardino 1 d.

VIII a., valdant šachui Jazdegerdui III (632–651 m.) buvo atsisakyta tradicijos pradėti skaičiuoti metus kaskart nuo naujo valdovo atėjimo į sostą. Buvo nuspręsta nebeatnaujinti eros, ir skaičiuoti kalendorių nuo Jazdgerdo valdymo pradžios, t. y. 632 m. Šie metai tapo vadinamosios Jazdegerdo eros (Y.Z.) atskaitos tašku.

1990 m. Kalifornijos zoroastristų asociacija pasiūlė skaičiuoti erą nuo mitinio Avino amžiaus pradžios (1737 m. pr. m. e.). Ši era, žymima trumpiniu ZRE, yra alternatyva tradiciniam skaičiavimui.

Struktūra ir skirtumai redaguoti

Zoroastristų kalendorius buvo praktiškai identiškas Egipto kalendoriui: metai čia visą laiką turėjo 365 d., kurios buvo dalinamos į 12 mėnesių ir 5 papildomas dienas. Kitaip nei Europoje, čia neįvyko kalendorinė reforma ir nebuvo pridėtos keliamosios dienos, kad prisitaikytų prie Saulės ciklo. Todėl metų pradžia ėmė atsilikti nuo sezonų: 226 m. fravardino 1 sutapo su spalio 1 pagal Julijaus kalendorių, o 1006 m. - su kovo 21 d., t. y. "atsiliko" daugiau nei 0,5 metų. Toks kalendorius yra vis dar naudojamas Zoroastristų tarpe ir vadinamas Qadimi (senuoju) kalendoriumi. 2000 m. pagal šį kalendorių Nauruzas prasidėjo liepos 22 d.

IX a. persų mokslininkas Denkardas atkreipė dėmesį į kalendoriaus neatitikimą metų laikams ir suskaičiavo, kiek dienų turėtų būti pridedama prie metų. Jo apskaičiavimais, per 1440 m. persiški metai atsiliks nuo sezono vieneriais metais, todėl reikėjo kas 4 metus pridėti po vieną dieną (kaip Julijaus kalendoriuje), kas 40 metų pridėti po 10 dienų, arba kas 120 metų pridėti 1 mėnesį (30 dienų) ir t. t. Jis pats siūlė pridėti po mėnesį, tačiau jo reforma nebuvo įvykdyta.

X a. daug zoroastristų pabėgo į Indiją nuo Islamo persekiojimo, kur tapo žinomi kaip parsai. Būdami izoliuoti nuo likusios Irane zoroastristų bendruomenės, jie patys išsprendė problemą, ir apie 1125 m. pridėjo papildomą mėnesį (Aspandarmad vahizak), kad bent šiek tiek išlygintų neatitikimą. Tačiau vėliau jie nebesilaikė taisyklės ir nebedėjo papildomų mėnesių. Tokiu būdu atsirado mėnesio skirtumas su Qadimi kalendoriumi. Šis parsų kalendorius yra žinomas kaip Šachanšachi (imperinis) kalendorius. Juo vis dar seka nemažai parsų bendruomenių Indijoje. 2000 m. pagal šį kalendorių Nauruzas prasidėjo rugpjūčio 21 d.

1906 m. dalis Mumbajaus parsų, vadovaujamų Khurshedji Cama, pasiūlė kalendoriaus reformą. Jie siūlė reguliariai, kas 4 metus, pridėti keliamąją dieną, kuri turėjo būti paskutinė metų diena, 6-oji Gatha (Avardad-sal-Gah). Be to, jie pasiūlė, kad Nauruzas visada būtų per pavasario lygiadienį, t. y. kovo 21 d. (tuo metu kiti du kalendoriai šventė Nauruzą atitinkamai rugpjūčio 15 ir rugsėjo 14 d.). Nors dėl neatitikimų per kalendorių istoriją "išnyko" vieneri metai, reformatoriai šių papildomų metų nepridėjo. Toks reformuotas kalendorius yra žinomas kaip Fasli kalendorius. 2000 m. pagal šį kalendorių Nauruzas prasidėjo kovo 21 d.

Iš pradžių tokia reforma nesusilaukė daug šalininkų ir buvo kritikuojama kaip griaunanti tradiciją. 1930 m. naują kalendorių priimti ryžosi Irano zoroastristai, pavadinę jį Bastani (tradiciniu) kalendoriumi. Šį priėmimą palengvino faktas, kad tuo metu Irane įvykdyta nacionalinio kalendoriaus reforma, irgi reguliariai pridedant keliamąsias dienas ir Nauruzą siejant su pasavario lygiadieniu. Taip buvo lengviau derinti religines dienas su nacionaliniu kalendoriumi. Nepaisant to, ortodoksiniai zoroastristai Irane vis dar laikosi Qadimi kalendoriaus.

Dabar zoroastristai visame pasaulyje naudoja tris skirtingas kalendorines sistemas. Yra bandymų jas suvienyti, pereinant prie Fasli sistemos, tačiau tam priešinasi konservatyvioji dvasininkija.

Mėnesiai redaguoti

Mėnesiai yra vadinami mah. Jie visi turi 30 dienų.

Pavadinimas
Užrašymas
Avestos kalba
Grigaliaus kalendoriaus atitikmuo
1 Farvardinas فروردین Frauuašinąm kovo 21 – balandžio 19
2 Ardibeheštas اردیبهشت Ašahe Vahištahe balandžio 20 – gegužės 19
3 Chordadas خرداد Haurvatātō gegužės 20 – birželio 18
4 Tiras تیر Tištryehe birželio 19 – liepos 18
5 Amordadas مرداد Amərətātō liepos 19 – rugpjūčio 17
6 Šachrivaras شهریور Xšaθrahe Vairyehe rugpjūčio 18 – rugsėjo 16
7 Mecheras مهر Miθrahe rugsėjo 17 – spalio 16
8 Abanas آبان Apąm spalio 17 – lapkričio 15
9 Adaras آذر Āθrō lapkričio 16 – gruodžio 15
10 Dei دی Daθušō gruodžio 16 – sausio 14
11 Bachmanas بهمن Vaŋhə̄uš Manaŋhō sausio 15 – vasario 13
12 Aspandmardas اسفند Spəntayā̊ Ārmatōiš vasario 14 – kovo 15
Gatha گاتاها Gāθās kovo 16 – kovo 20

Dienos redaguoti

Kalendoriuje mėnesių dienos (roj) nėra numeruojamos, bet turi vardus, reiškiančius tam tikras dievybes, religines sąvokas. Savaites atitinka keturios dienų grupės kiekvieną mėnesį. Pirmosios dvi savaitės turi po 7 dienas, o antrosios - po 8. Kiekviena savaitė prasideda diena, skirta Ahurai Mazdai.

1. Hormazd, 2. Bachman, 3. Ardibehešt, 4. Šachrivar, 5. Aspandmard, 6. Chordad, 7. Amordad
8. Dae pa Adar, 9. Adar, 10. Aban, 11. Choršid, 12. Mach, 13. Tir, 14. Goš
15. Dae pa Meher, 16. Meher, 17. Sruš, 18. Rašne, 19. Farvardin, 20. Bahram, 21. Ram, 22. Govad
23. Dae pa Din, 24. Din, 25. Ašišvang, 26. Aštad, 27. Asman, 28. Zamyad, 29. Mahraspand, 30. Aneran.

Seniausias išlikęs dienų pavadinimų variantas yra šis:

1. Dadvah Ahura Mazdā, 2. Vohu Manah, 3. Aša Vahišta, 4. Khšathra Vairya, 5. Spenta Ārmaiti, 6. Haurvatāt, 7. Ameretāt
8. Dadvah Ahura Mazdā, 9. Ātar, 10. Āpō, 11. Hvar, 12. Māh, 13. Tištrya, 14. Geuš Urvan
15. Dadvah Ahura Mazdā, 16. Mithra, 17. Sraoša, 18. Rašnu, 19. Fravašayō, 20. Verethragna, 21. Rāman, 22. Vāta
23. Dadvah Ahura Mazdā, 24. Daēna, 25. Aši, 26. Arštāt, 27. Asmān, 28. Zam, 29. Manthra Spenta, 30. Anaghra Raočā.

Paskutinės penkios metų dienos vadinamos taip:

1. Anunavad, 2. Uštavad, 3. Spentamad, 4. Vohišatra, 5. Vahistoiš

Šventės redaguoti

Svarbiausios zoroastristų šventės yra šios:

  • Nauruzas – farvardino 1 d., Naujųjų metų šventė;
  • Jašne arba Parabo dienos – švenčiamos tuomet, kuomet mėnesio ir dienos pavadinimas sutampa. Pvz. tiro mėn. tiro diena yra vadinama Tirganu, mehero mėn. mehero diena - Meherganu ir pan.;
  • Sahehas – ugnies šventė, švenčiama likus 100 d. iki Naujųjų metų, t. y. bahmano 16 (Meherio) dieną.
  • Jalda – žiemos saulėgrįžos šventė, švenčiama gruodžio 21 d., t. y. dei 6 (chordado) dieną pagal Fasli kalendorių;
  • Chordad Sal – Zaratustros gimtadienis, švenčiamas fravardino 6 (chordado) dieną;
  • Farvardiganas (Muktadas) – 10 paskutiniųjų metų dienų (pradedant aspandmandro 26 (aštado) d.), skirtos prisiminti mirusiuosius;
  • Gahambarai - 5 dienų šventės įvairiais metų laikais, susijusios su žemdirbystės ciklu.

Nuorodos redaguoti

Kalendoriaus pristatymas