Zeiderzė
52°50′ š. pl. 5°20′ r. ilg. / 52.833°š. pl. 5.333°r. ilg.
Zeiderzė[1] (ol. Zuiderzee) – sekli Šiaurės jūros įlanka, giliai įsiterpusi į Nyderlandus. Gamtiškai nuo jūros atskirta Vakarų Fryzų salomis. 1932 m. įlanka Afleitdeiko damba buvo padalinta į Vatų jūrą (Vadenzę) šiaurėje ir Eiselio ežerą pietuose (šis tapo gėlavandeniu telkiniu).[2]
Įlanka yra ~50 km pločio, būdingas 3–4 m gylis, farvateryje – 8–24 m. Zeiderzė seniau užėmė ~5000 km² plotą, bet nuo XX a. pr. polderiais didelė įlankos dalis buvo paversta sausuma.
Romėnų laikais šioje vietoje minimas Flevo ežeras (lot. Lacus Flevo). Tai buvo ežerų ir šlapynių tinklas, siauromis protakomis besijungęs su jūra. Šlapynes dengę durpynai palaipsniui ėmė zmegti, o jūros vanduo, ardydamas krantus, plūsti sausumon. 1282 m. potvynis pralaužė Fryzijos kopų juostą ir užtvindė ežerą. Amsterdamas ėmė augti kaip jūrų uostas, nes į įlanką jau galėjo įplaukti jūrų laivai. 1287 m. Šv. Liucijos potvynis dar labiau išplėtė Zeiderzės plotą. Nuo XV a. dambomis pradėta įtvirtinti įlankos krantus.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Zei̇̃derzė.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 158
